Tie patys aktoriai, nors ir apdovanoti visais įmanomais apdovanojimais, kada nors nusibos. „Sopranai“ į tokią duobę buvo įkritę trečiajame ir ketvirtajame sezonuose. Kokybės prasme tai nebuvo ypatingai prasti kūriniai, bet jautėsi veiksmo nebuvimas ir užsistovėjimas vienoje vietoje. Serialo kūrėjai prieš penktąjį sezoną prisėdo ir rimtai apgalvojo savo klaidas. Ką gavo žiūrovai? Puikių naujovių ir naujų, ir senų veikėjų prasme, labai gerai paruošusių neįtikėtinai serialo kulminacijai.
Kiekviename sezone Tonio pasąmonė vis krečia kokias nors naujas išdaigas, dėl kurių jis kenčia ir fiziškai, ir psichologiškai. Šį kartą susidarė nuomonė, jog šiame sezone Tonis buvo sugniuždytas labiausiai, o su kitais savomis problemomis dalinosi mažiausiai. Neaišku, ar žmona jam yra draugė, ar priešė, psichiatrė pastoviai šneka tą patį be jokių rezultatų, o draugės yra skirtos tik vienai funkcijai (kuri tikrai nėra išsikalbėjimas). Nenuostabu, jog slepiant problemas savyje galutinai išeiti iš proto nėra itin sunku. Tokiu būdu „Sopranai“ pristatė bruožą, kuris yra vertinamas labai dviprasmiškai - Tonio haliucinacijas (ar sapnus, kaip norit).
Vieniems tai atrodo kaip nesąmonė, kurioje yra sumesti atsitiktiniai dalykai ir taip norima užkimšti eterį, kiti jaučia, jog čia yra užslėptos itin gilios mintys ir tas scenas reikia peržiūrėti milijonus kartu tam, kad kažką galėtume suprasti. Jų, nemačiusiems serialo, atpasakoti tikrai neįmanoma, kadangi jose nėra vientisos temos (jeigu tokia iš viso gali būti). Meluoti sau negaliu - daugelio sapnų scenų aš tikrai nesuprantu ir vertinu neigiamai, bet tikiu, kad jų supratimui paskyrus daug laiko ir dėmesio galima atrasti nemažai siurprizų.
Tonio ir Karmelos santykių šaltumas praėjusio sezono pabaigoje buvo pasiekęs patį piką ir buvo itin įdomu, kaip bus užglaistytas kol kas rimčiausias jų konfliktas. Paskutiniosios serijos mus buvo palikusios galvoti apie ilgą skyrybų procesą ir dar daug įvairių tarpusavio nesutarimų. Nors galiausiai galima buvo tikėtis tokios šios istorijos baigties, kokia buvo parodyta penktajame sezone, kelias link jos buvo grįstas neišnaudojant viso potencialo. Tai buvo šansas pakreipti įvykius visai kita linkme ir papasakoti Karmelos bandymą gyventi savarankiškai, jos supratimą, jog kad ir kaip ji nemėgtų savo vyro, ji be jo tiesiog negali gyventi. Toks jų išsiskyrimas buvo būtinas pačiam serialui.
Nors ir žinau, kad sezonų į priekį apžvelginėti tikrai neverta, bet mintys vistiek lenda. Šeštu ir paskutiniuoju sezonu buvo siekiama papasakoti visai kitokią istoriją, kurioje Tonio ir Karmelos nuolatiniai konfliktai būtų tiesiog nepritapę. Davidas Chase'as su savo šutve penktajame sezone išsprendė problemą tam, kad galėtų apsistoti ties rimtais dalykais ateityje ir nekvaršinti galvos nereikalingais dalykais tuomet, kai to tikrai nereikia.
Kaip jau buvau minėjęs, neįtikėtiną reikšmę sezone turi antro plano veikėjai. Tonio sūnėnas Kristoferis vėl pradėjo kentėti dėl priklausomybės nuo narkotikų. Tai buvo pastebima nuo pat pirmojo sezono, tačiau šiame viskas išryškėjo geriausiai - Kristoferis yra Tonio sūnus, tebūnie ir ne biologinis. Kai tikrasis tavo vaisius bando prastumti kiekvieną savo apgailėtino gyvenimo dieną, Kristoferis Toniui yra tikra atgaiva - sūnus, kurio norėtų kiekvienas mafijozas, todėl nenuostabu, kad jis juo taip rūpinasi.
Kiek neįprastesnė linija pasakojo apie Tonio ir į ne itin malonius reikalus įsivėlusios Kristoferio sužadėtinės draugystę, kuri pradėjo balansuoti tarp profesinių ir intymių santykių. Tonio neapsisprendimas ir įvairios svajonės (kurias jis gan detaliai išdėstė daktarei Melfi) šioje vietoje buvo dar vienas puikus scenaristų koziris, siekiant papasakoti ir paprasto žmogaus, ir neįprasto mafijos vadeivos, negalinčio sulaužyti slaptųjų priesaikų, gyvenimą.
Tikrieji Tonio vaikai, kaip jau buvo minėta, gyvena tokį gyvenimą, kuriame karts nuo karto privalo išlįsti ir pamokslauti tėvams apie šių gyvenimą. Pasižiūrėjus atskirai, jie gal ir nėra blogos serialo sudėtinės dalys, tačiau taip pat neatneša rimtesnio indėlio. Tariamai maištingai yra pateikiama paauglystė, iš kurios, ir pagal serialinį, ir pagal tikrąjį laiko skaičiavimą, vaikai jau turėjo būti išaugę. Jų pasirodymai ne visuomet buvo banalūs, bet rimtesnio vaidmens jie taip ir negavo.
Naujų veikėjų sezone buvo keletas, bet vienas žmogelis iššoko aukščiau už visus kitus. Tonio bendravardis pusbrolis Tonis B., kurį įkūnijo mano manymu geriausias aktorius šių dienų televizijoje Steve Buscemi, bandė sudaryti vaizdą, jog kalėjimas jį tikrai pakeitė. Jis net nenorėjo būti įdarbintas per pažintis, žmogus tiesiog norėjo viską pradėti nuo nulio. Stereotipiškajame „Sopranų“ veikėjų gyvenime termino „naujas gyvenimas“ nėra, todėl Tonio B. blaškymasis buvo viena įdomiausių sezono siužeto linijų.
Prie keistesnės istorijos galime paminėti ir homoseksualų mafijozą Vitą. Nors apie jo pakraipą šeima dar nežinojo, tačiau Vito baimė žinant apie stereotipišką mafijos atstovų mąstymą jį baugino. Paties Vito bandymai įkalbėti vienintelį apie jo paslaptį žinantį bernelį, nepaisant gana rimtos temos, buvo gana linksmi. Ši siužeto linija dažnai balansavo tarp humoro ir keistumo, kadangi ne viena jos scena (kad ir kokiais tolerantiškais save belaikytumėte) buvo nepatogi ir gana vaizdinga. Bet kokiu atveju, mafijos subtilybes įdomu išvysti visada.
Viena iš priežasčių, dėl kurios šis sezonas yra itin mėgstamas, yra jo struktūra. Tai buvo matoma ir pirmuosiuose sezonuose, tačiau šiame vienas bruožas grįžo su didesne jėga. Pirmosiomis serijomis buvo pradėtos viena ar dvi istorijos, kurios buvo nagrinėjamos vėliau. Sezono vidurys buvo skirtas jų plėtojimui, naujos istorijos dažniausiai pradedamos ir užbaigiamos vienoje serijoje. Paskutinės dvi ar trys serijos yra skirtos visoms kulminacijoms, kuriomis „Sopranai“ pasiekė aukščiausią įmanomą lygį.
Nepamirštama nei viena siužeto linija, viskas užbaigiama idealiai. Galima pagalvoti, jog jokia intriga nėra paliekama kitam sezonui, bet po tiek laiko serialą galima pažinti taip gerai, kad būsimąsias temas galima tikrai numanyti. Žinai, kad kulminacija už kampo, bet viskas taip tylu, tarsi būtų tyla prieš audrą.
Vertinimas: 9/10