Visos serialo istorijos, tiesiogiai neįpainiojančios pagrindinio veikėjo, su juo galiausiai vis tiek susisieja ir taip suteikia žymiai platesnį žvilgsnį į didžiausią įtaką televizijai padariusį žmogų. Kadangi šeštasis serialo sezonas yra padalintas į dvi dalis - po dvylika ir devynias serijas - mąsčiau daryti ir dvi apžvalgas, tačiau pamatęs abi dalis supratau, kad tai neįmanoma.
Nepaisant to, jog šios dalys buvo parodytos su vienerių metų pertrauka, jos yra ypatingai glaudžiai susijusios. Pirmosios dvylika serijų pasakoja apie Tonio gyvenimo griūtį, o likusios devynios šią istoriją užbaigia su trenksmu, kuris ateities kūrėjams pavyzdžiu išliks ilgam.
Nepraleidus daug laiko su sugrįžusiais veikėjais, serialas žengė vieną rimtą žingsnį. Jau pirmojoje serijoje visiškai nukvaišęs Tonio dėdė Jaunėlis pašovė savo sūnėną ir šis atsidūrė komos būsenoje. Dvi serijos buvo praleistos vien tik su Toniu ir jo klajojimu po savo pasąmonę.
Taip, praėjusiuose sezonuose ne kartą matėme gan keistokus šio veikėjo sapnus, tačiau šis į savo pirmtakus visai nebuvo panašus. Šis turėjo visą istoriją, kurią interpretuoti galima labai skirtingai. Viena nuomonių yra tai, kad Tonis bandė įsivaizduoti gyvenimą, kuriame jis nebuvo pasukęs nusikaltėlio keliu, kita - Tonis atsidūrė labai keistoje ir neįprastoje skaistykloje (na, bent jau ne tokioje, kokią daugelis žmonių įsivaizduoja) ir dabar privalo atpirkti savo nuodėmes.
Vėlesni įvykiai veda link to, jog komos būsena buvo antrasis variantas, tačiau kaip visada viskas iki galo neišaiškėja. Tonio sapnai gali tapti nesuskaičiuojamų knygų ar straipsnių tema, kadangi jo pasąmonės nuotykiai yra ištobulinti iki menkiausių smulkmenų, kurių nebūtų galima pasiekti be kruopštaus kūrėjų apmąstymo. Galima net manyti, kad čia pasitelkiamas Davido Chase'o ar kito su serialu susijusio žmogaus gyvenimo atpasakojimas - kas, jei ne tai patyręs asmuo, galėtų parodyti tokius stebuklus?
Likusių veikėjų veiksmai Toniui esant blogiausioje įmanomoje padėtyje per dvi serijas puikiai parodė viso serialo metu taip kruopščiai išnagrinėtus jų charakterius. Kiekvienas darė tai, ko žiūrovas (bent jau šio straipsnio autorius) ir tikėjosi. Tai toli gražu nebuvo banalu dėl to, kad tai nebuvo netikėta. Anaiptol - tai parodė visus tų lėtų ir sunkiai žiūrimų scenų pliusus, kurios pagaliau atnešė naudos (panašiai kaip mokslo šaknys karčios).
Karmelos ir Tonio šalti santykiai, kad ir jie pykosi tarpusavyje ar viens ant kito pyko, nublanko prieš išsiliejusias žmonos emocijas pamačius leisgyvį vyrą (Karmelą vaidinanti Edie Falco emocingose scenose pasirodė neabejotinai geriausiai per visą savo karjerą). Tonio sesuo ir dukra visą laiką praleido apsipylusios ašaromis, o sūnelis, vis dar įsivaizduodamas save kaip pasaulio bambą, po truputį rodė gailesčio ženklus ir stengėsi priartėti prie tėvo. Net ir sunkiausiais momentais žiūrovą pralinksmindavę Tonio gaujos nariai nenuvylė ir šįkart - jų ginčai dėl to, kas turi padėti Karmelai finansiškai, buvo vienos paskutiniųjų linksmų serialo akimirkų. Taip, kol daugiausiai laiko buvo praleidžiama ligoninėje, veiksmo buvo daug mažiau negu praėjusiuose sezonuose, tačiau tai buvo būtinas faktorius keliaujant link įspūdingos serialo kulminacijos.
Be abejo, gulėjimas lovoje tikrai nebuvo vienintelis sezono akcentas. Antro plano veikėjai, anksčiau matyti daugiau ar mažiau, turėjo savas istorijas, kurios iš pirmo žvilgsnio visai nebuvo panašios į tinkamas serialo uždarymui. Kristoferis įgyvendino savo seną svajonę statyti filmą. Sulaukęs Tonio paramos ir pritarimo, jis pastatė filmą, kuris tikrovėje būtų sumaišytas su žemėmis, o jo kūrėjas turbūt atsikratytų bet kokios minties apie dar vieną kūrinį. Nors dėl šios istorijos ir buvo sukurta keletas neblogų scenų tarp Kristoferio ir Tonio, dažnai viskas jautėsi neišbaigta ar iki galo neatidirbta, o seriją, kurioje į filmą bandoma prisikviesti Beną Kingsley, galima drąsiai įrašyti į blogiausių serialo serijų trejetą.
Dar viena keistumu nenusileidžianti siužeto linija įtraukė homoseksualų mafijozą Vitą. Užsimezgusi penktajame sezone, žinia apie jo pakraipą šeimoje sukėlė labai didžiulį pasipiktinimą (kas visuomet priverčia žiūrovus pralinksmėti), tačiau šios istorijos keistumas pasireiškė ne tuo. Vito slapstymasis išdavus šeimos kodeksą vietomis buvo gana nepatogus, o žinant, kad ši istorija buvo narpliojama didėjant bendram veiksmo kiekiui, peršokimas prie lėtų Vito scenų sukeldavo tarsi trumpą šoką. Kokybe nepasižyminčioms antraeilėms istorijoms pirmojoje sezono dalyje buvo skiriama per daug laiko, bet galiausiai viskas atsistojo į savo vietas.
Jau turbūt supratote, kad čia buvo kalbama išskirtinai apie pirmosios sezono dalies įvykius. Be rimtesnių siužeto dalių atskleidimo apžvelgti antrąją dalį neįmanoma, bet ji buvo neabejotina serialo viršūnė. Po tuputį griuvo kiekvieno veikėjo gyvenimas, kas ir vėl reiškė dar didesnes problemas pačiam Toniui.
Serialas paskutinėse devyniose serijose buvo vertas kiekvieno savo palyginimo su „Krikštatėviu“ - veiksmo čia buvo tiek, kad visi kritikai dėl „Sopranų“ lėtumo buvo užčiaupti labai rimtai. Kiekviena, svarbi ar ne, istorija, laikantis tikrosios serialo mados, buvo visiems laikams uždaryta vienodai gerai, nekreipiant dėmesio į jos įtaką pačiam serialui. Sukritikuoti galima būtų nebent paskutiniąsias daktarės Melfi ir Tonio scenas, kurių pabaiga atėjo tikrai per greitai ir iki galo neišaiškinus esmės, bet uždarymas ir vėl buvo puikus. Antroji šeštojo sezono dalis buvo arčiausiai tobulybės priartėjęs televizijai sukurtas produktas, patenkinsiantis kiekvieno žmogaus skonį - norit jūs to ar ne.
Kažkiek procentų dėl tokio vis dar neblėstančio „Sopranų“ populiarumo galima būtų skirti paskutiniajai serialo scenai. Šios penkios minutės, kurios buvo persmelktos paprastumu ir tradiciniu sezono užbaigimu, įžiebė velniškai daug diskusijų vien dėl to, jog viskas baigėsi ne taip, kaip tikėjosi žiūrovai.
Vietoje to, kad būtų sukurta tradiciška serialo pabaiga su ašaromis žiūrovų akyse, Davidas Chase'as juos paliko apstulbusius, kaip tai buvo daręs ne kartą. Paskutinės penkios minutės tik pabrėžia nenuginčijamą gyvenimo taisyklę, jog jame viskas klostosi ne taip, kaip tikiesi. Tonis Soprano tai suprato geriau negu bet kas kitas, tačiau net ir jis nesugebėjo to pakeisti.
Pirmosios sezono dalies vertinimas: 9/10
Antrosios sezono dalies vertinimas: 10/10