Moteris, pamačiusi savo vaiko lietuvių kalbos pratybose užduotį sudaryti sakmės kūrimo planą, negailėjo kritikos jos sudarytojams.
„Nėra ko stebėtis, kad mūsų vaikai vis prasčiau išlaiko lietuvių kalbos egzaminus ar dešimtukininkas gauna 0 balų, nes nesuprato temos. Nuo užduočių įmantrumo tiesiog šiaušiasi plaukai.
Šeštokai turi sudaryti sakmės sekimo planą. Idomu, kiek atsiras vaikų, kurie be pagalbos „iš šalies“ galėtų atlikti tokias užduotėles. Tai namų darbas be jokio paaiškinimo. Ar negalima užduoties suformuluoti papraščiau. Ar paprastumas – nemadinga?“, – retoriškai klausė ji.
Užduočių sąsiuvinis – neatskiriama mokymosi dalis
Kaip DELFI tvirtino viena iš vadovėlio bei užduočių sąsiuvinių autorių, Živilė Meškelienė, užrašų sąsiuvinis yra neatskiriama vadovėlio komplekto dalis. Taip pat žinias, reikalingas užduočiai atlikti, mokinys gauna per pamoką, susipažinęs su vadovėlio medžiaga.
„Siekiant mokinį sudominti, serijos „Atrask“ literatūros vadovėlio pamokoje pirmiausia keliamas tiriamasis klausimas, mokiniai skatinami išsakyti savo nuomonę, pasitikslinti žinias, kurių reikės skaitant tekstą. Tuomet yra atliekamos vadovėlio užduotys, kuriomis mokiniai skatinami mąstyti: pritaikyti žinias, lyginti, nagrinėti, vertinti, kurti, įsivertinti ne tik pradinį spėjimą, bet ir pamokos veiklas bei pasiektą pažangą“, – DELFI aiškino ekspertė.
Ž. Meškelienės teigimu, tokia vadovėlyje pateikiamos pamokos struktūra siekiama sudaryti galimybes įvairių gebėjimų vaikams patirti sėkmę.
„Vieniems galbūt pavyks perskaičius tekstą tik atsakyti į klausimus, o kitiems – atlikti visas užduotis. Užrašuose atliekamos užduotys skirtos pagilinti jau žinomus ir vadovėlio konkrečioje pamokoje aptartus dalykus, tam jos suskirstytos į lygius pagal sudėtingumą: A, B, C“, – tvirtino ji.
Kalbėdama apie konkrečią mamos pateiktą užduotį, pasak jos, iki šios septintos pamokos toje pačioje temoje be kitų dalykų jau aiškintasi, kaip pasakoti mitą, kaip kurti etiologinę sakmę, kaip skaitant sakmes atpažinti mitines būtybes.
„Be abejo, mokinių gebėjimai skiriasi, todėl užduotys parengtos numatant galimybę veiklas diferencijuoti (lygiai A, B, C) – skatiname mokytojus išnaudoti šią galimybę ir atsižvelgti į skirtingus vaikų gebėjimus. Tėvus kviečiame atkreipti dėmesį, kokie yra vaiko pasiekimai, kaip jam sekasi atlikti A, B, C lygio užduotis. Svarbu suprasti, kad užrašų veiklos nėra kontrolinės“, – teigė sudarytoja.
Ji tuo pačiu pabrėžė, kad tokių užduočių pagrindinė paskirtis yra padėti įvairių gebėjimų mokiniams pasiekti pamokos ar viso pamokų ciklo mokymosi rezultatą, o mamos aprašytu atveju namų darbai yra savarankiškas bandymas planuoti tekstą ir pagalba pateikta ne tik vadovėlyje, bet ir užrašuose, todėl nereiktų bijoti kylančių nesėkmių.
Pateikė atliktos užduoties pavyzdį
Živilė Meškelinė nurodė, kad tėveliams iš konteksto išimta viena užduotis ar jos dalis gali pasirodyti keista ar sudėtinga.
„Visuomet siūlome pirmiausia apžvelgti, išsiaiškinti pamokos kontekstą. Tėvai, padedantys vaikams atlikti užduotis, turėtų skatinti atžalas nuosekliai remtis vadovėlio komplekto ir, aišku, mokytojo pagalba, ugdytis savarankiškumą bei atsakomybę už savo mokymąsi“, – patarė ji.
Lietuvių kalbos specialistė taip pat pateikė bendraamžės moksleivės kūrybiškai atliktą užduotį, kur iš tiesų nėra nei blogo, nei gero atsakymo, bet vaikai skatinami taikyti jau turimas, per pamoką įgytas žinias.
Reikia mokėti priimti iššūkį
Vaikų psichologė ir edukologė Asta Blandė DELFI pasakojo, kad sunku tiksliai įvertinti vaiko galimybes ir ribas, net ir galvojant, kad gerai pažįstame savo vaikus.
„Kiekvieno šeštoko užduoties atlikimo galimybės yra labai individualios. Todėl svarbu susidūrus su sunkia užduotimi bet kokiame amžiuje ir bet kokioje aplinkoje, rasti galimybių priimti iššūkį ir padaryti tiek ir taip, kaip vaikas gali geriausiai pats ar su tėvelių pagalba.
Tada vaikui tėtis ir mama siunčia aiškią žinią: nesvarbu, kokie iššūkiai tau yra keliami – aš galiu padėti, o jei nepavyks įveikti – kartu suprasim, kad šiame etape, matyt, reikėjo daugiau žinių, gal daugiau darbo, o gal – rimtesnės pagalbos“, – teigė psichologė.
A. Blandės teigimu, visada galima gąsdintis ir piktintis bei aiškinti vaikui ir visam pasauliui, kad dėl to, kas jam nepavyksta, yra kalta aplinka.
„Tačiau ką laimėsime? Aš esu už tokį požiūrį, kad tikėtume, jog vaikams nėra per sunkių klausimų, pasitikėtume, kad mokytojai geba padėti priimti ir įveikti iššūkius, o tėvai, kurie tiki savo vaikais, prisideda tuomet, kai būtinas patirties turintis žvilgsnis ir padrąsinimas. Esu už klaidas ir galimybes keistis ir mokytis. Visiems“, – apibendrino ji.