Kuriose vietose dažniausios avarijos
Kaunietė Samanta „Delfi“ papasakojo, kad dar nė viena žiema per pastaruosius kelerius metus jai nebuvo tokia slidi.
„Vieną rytą išvažinėjau iš gatvės, kurioje gyvenu, į pagrindinę. Prieš pagrindinę pradėjau stabdyti ir žiūriu, nestoja! Antipraslydimas veikė, tai tik išgirdau bup-bup-bup, kaip automobilis bando stoti po truputį, o ratai vis tiek slysta... Vos neįčiuožiau į pagrindinę tiesia nosimi, sustoti pavyko prieš pat. Nuo tada kiekvieną rytą važiuoju dar atsargiau. Šią savaitę visus nervinu, nes važiuoju per miestą ant 40, bet o ką daryt? Toks oras“, – sakė Samanta. Ji taip pat pridūrė pastebėjusi, kad visose nedidelėse gatvelėse reikėtų būti atsargesniems, nes pagrindiniai keliai būna valyti, o gyvenamųjų namų gatvelės – nebūtinai.
Kitas kaunietis, Marius, įvardijo konkrečias vietas, kuriose nuolat mato avarijas: „Kas kelintą dieną važiuojant link Šančių matau susidūrimus Juozapavičiaus gatvės pradžioje, ypač po tiltu. Taip pat kas kartą išvažiuodamas iš miesto Kaunas – Klaipėda kryptimi, prie „Megos“ nuolat kas nors susikala. Savanoriai irgi nėra labai smagi vieta – tai vienas, tai kitas aplamdytas automobilis prie Aklųjų sankryžos. Tokiu oru nėra smagus metas važinėtis.“
Kurios valandos pavojingiausios?
Kai kuriomis valandomis ypatingai svarbu didesnis dėmesys. Draudimo bendrovės ERGO atstovas anksčiau „Delfi“ yra minėjęs, kad daugiausia įvykių užregistruojama rytinio ir popietinio pikų metu. Tarp 7-8 val. ryto, kuomet visi skuba į darbus ir mokyklas, o taip pat grįžtant iš jų – tarp 17-18 val. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pabrėžė, kad vienas didžiausių pavojų šiuo metu yra plikledis.
„Žiemą avaringumas padidėja. Viena iš dažniausių žiemą padidėjusio avaringumo priežasčių yra oro sąlygos. Didelė paros dalis yra tamsi, dažnai pasitaiko šlapdriba, rūkas, o tai riboja matomumą, ypač užmiestyje. Tokiomis sąlygomis svarbus yra ir pasirinktas saugus greitis, geros būklės žieminės padangos, gerai veikiantys automobilio stabdžiai, kliūtis kelyje anksti pastebėti leidžiantys žibintai. Visa tai leidžia sumažinti eismo įvykių riziką.
Vienas didžiausių pavojų yra plikledis. Pavyzdžiui, savaitę nuo praėjusių metų gruodžio 27 d. iki šių metų sausio 2 d. ERGO fiksavo daugiau kaip 400 eismo įvykių. Nemaža dalis jų kilo būtent dėl slidžios kelio dangos. Šių eismo įvykių metu vairuotojai patyrė daugiau kaip 202 tūkst. eurų nuostolių.
Šiuo laiku miestų gatvėse, daugiabučių namų ar prekybos centrų aikštelėse padaugėja smulkesnių įvykių, kuomet vairuotojai nesuvaldo automobilio dėl slidžios kelio dangos. Pasitaiko atvejų, kai nenusivalę apsnigtų automobilio langų, vairuotojai atsitrenkia į kitas transporto priemones, bortelius, medžius ar kitus objektus. Rajoniniuose keliuose pasitaiko nuslydimų nuo kelio, įlėkimo į griovį“, – sakė R. Bieliauskas.
Jis papasakojo ir apie skirtingus patiriamų žalų dydžius. Kai kurie jų – stebina.
„Dėl minėto plikledžio vidutinė draudimo išmokos suma siekė beveik 850 eurų. Pasitaiko ir kur kas didesnių žalų, pavyzdžiui, nuo kelio nuvirtusių vilkikų, o vienas konkretus šią žiemą įvykęs atvejis buvo susijęs su slidžiame kelyje nesuvaldytu automobiliu, kuomet žala siekė virš 20 tūkst. Eur“, – įvardijo R. Bieliauskas.
Pavojų kelia ir automobilio stiklai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai džiaugėsi, kad šiais metais vairuotojai tapo atsargesni. Tačiau patarė atkreipti dėmesį ne tik į slidžią kelio dangą, bet ir į dėl oro sąlygų aprasojančius veidrodėlius, galinį stiklą.
„Pastebime, kad vairuotojai, atsiradus slidžiai kelio dangai, darosi sąmoningesni, atsargesni, sulėtina greitį. Todėl pastaruoju metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai nepastebi ryškaus eismo įvykių skaičiaus padidėjimo.
Atsiradus slidžiai kelio dangai, vairuotojai turi įvertinti, kad kelio danga, atrodanti tik šlapia, gali būti ir slidi, ypač ant tiltų, viadukų, kelyje prie vandens telkinių. Vairuotojai ypač budrūs turėtų būti kelyje, kuriame yra susidariusių provėžų, skirtinga kelio danga tame pačiame kelyje, prie sankryžų, ypač su šalutine gatve, kadangi vairuotojai stabdo šioje atkarpoje, daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje nuo automobilių nukritęs sniegas išvažinėtas būna slidus.
Pasikeitus oro sąlygoms, eismo įvykiai daugiau fiksuojami techniniai, dažnai su nedideliais apgadinimais, dėl kurių aplinkybių eismo įvykio dalyviai sutaria ir užsipildo eismo įvykio deklaraciją. Pasitaiko ir eismo įvykių, kurių pagrindinė priežastis ne tik slidus kelias, bet ir nenuvalytas ar rasojantis automobilio langas ar nuo vilkiko nukritę varvekliai, kurie apgadina iš paskos važiuojantį automobilį. Vairuotojai, esant slidžiai kelio būklei, turėtų įvertinti ir eismo intensyvumą, kadangi darant bet kokį manevrą turi įsivertinti, kad kito automobilio vairuotojas galbūt neturės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę.
Dažniau eismo įvykiai fiksuojami judriose ir intensyviose (eismo prasme) gatvėse, įvažiavimuose į miestą, įkalnėse bei nuokalnėse ir pan.“, – teigė atstovas.