„Norėčiau pasidalinti savo istorija apie prasidėjusias statybas kaimynystėje ir keliamu siaubu nuo to, kas vyksta tose statybose ir aplink.
Gyvename Gėlūnų gatvėje, Vilniuje, ir taip jau sutapo, kad vienintelis kelias patekti namo yra siauras, neasfaltuotas kelias, atsišakojantis nuo Kaminkelio gatvės, kurioje nuo praeitų metų prasidėjo aktyvi statybų fazė. Nuo pat statybų pradžios prasidėjo to keliuko gadinimas sunkiaja technika ir smėlio pilstymu ant gatvės. Jei ankščiau mes laisvai praeidavome po baisiausių lijundrų, tai prasidėjus statyboms net esant sausam orui mes įklimpdavome baisiausioje košėje iš purvo ir avalynę tekdavo skalbti kelis kartus per savaitę.
Rašėme skundus į viešąją tvarką, bet dar mažiausiai mėnesį vaikščiojome per purvą, kol galiausiai iš rangovo sulaukėme šiokio tokio takelio. Pačia aštriausia bėda tapo tai, kad jie kasdien betonavo ir betonvežiai visą laiką užstatydavo vienintelį pravažiavimą ir net praėjimą. Jei ne betonavo, tai dirbo kranai, kurie irgi neleisdavo laisvai pravažiuot ir net saugiai praeiti.
Kas labiausiai kėlė siaubą, tai buvo kaip drasiai jie išpildavo betono likučius ir plaudavo kriaušes tiesiog ant to paties kelio. kur mes važinėjam ir vaikštome. Vėlgi buvo rašoma į viešąją tvarką bet statybos vistiek vyko su visais įmanomais pažeidimais, tokiais kaip darbas aukštyje be aukštalipių diržų, gamtos teršimas, pastovus gatvės blokavimas, statybvietė niekada nebuvo tinkamai aptverta, į ją ir dabar laisvai gali patekti vaikai, norintys ten pažaisti“, – rašo Andrejus.
Anot jo, kantrybė išseko, kai kelis kartus jam nepavyko laiku išvykti iš namų dėl užtverto kelio. Jis teigia, šiuo atveju jam negalėjo padėti net policija, mat pirmą kartą iškvietus pareigūnus jie neva atvyko tik po pusantros valandos ir pažeidėjo neberado.
„Jiems visai nekliuvo kad statybininkų mašinos stovėjo ant žolės, buvo nesilaikoma taisyklės nestatyti automobilių 5 m iki kelių sankirtos ir kt. Aš nusprendžiau šio atvejo taip nepalikti ir nuvykau į artimiausią komisariatą, kur pareigūnas manęs paprašė atsiust jam pažeidimo nuotraukas, ką aš ir padariau. Bet nei bylos registracijos numerio, nei jokių žinių iš policijos aš taip ir negavau“, – tikina skaitytojas.
Vis dėlto labiausiai jį šokiravo kitas pokalbis su atvykusiais pareigūnais.
„Atvažiavę ir pamatę stovintį ant kelio sunkvežimį užpuolė mane, kad čia aš sugalvojau pravažiuot ten, kur vyksta statybos, ir kad aš privalau rizikuoti savo automobiliu ir bandyt apvažiuot neatsižvelgdamas į tai, kad galiu įklimpti toje vietoje, kur neseniai buvo kasama žemė, kuri nebuvo tinkamai išlyginta, ir, visų pirma, nėra skirta lengvųjų automobilių važiavimui.
„Vietoj to, kad sutiktų su manim, kad būtent važiavimui skirta dalis yra užstatyta be įspėjimo (darbų vadovo pastoviai prašėme, kad jis iš anksto įspėtų Gėlūnų g. gyventojus bent jau tam sukurtoje grupėje „Viberyje“) ir bet kokių leidimų, kurią buvo galima atlaisvint per daugiausiai 10 min., jų didžiausias argumentas buvo tai, kad, neatsižvelgiant į jokias rizikas, pravažiuot buvo ĮMANOMA. Norėdamas tai įrodyt pareigunas net kelis kartus, negailėdamas tarnybinio automobilio, įvažiavo į tą vietą, demonstratyviai įrodydamas, kad pravažiuoti įmanoma, – aiškina Andrej. – Rezultatas – 40 min. laukta policija apšaukusi mane išvažiavo, sunkvežimis liko dirbti toje pačioje vietoje, 12 m. vaikas pavėlavo į karate treniruotę kitoje miesto pusėje, į kurią pirmą kartą teko savarankiškai važiuot skubiai iškviestu taksi, už kurį buvo sumokėta 15 Eur. <...> Mano vaikai grįžta namo bijodami nugriūti į duobę ant išsikišančių iš ten armatūrų, paštininkė skambina man, kad neša man siuntą, bet negali praeiti, nes ant kelio stovi kranas taip, kad jai tenka lįsti po atraminėm kojom. Kaimynui jau 3 kartus buvo taisoma tvora, o ji vis tiek guli. Ir jis, matydamas mano vargus su tarnybom, griebiasi už galvos.“
„Delfi“ kreipėsi į rangos darbus šioje vietoje vykdžiusią įmonę „Idola“, jie patvirtino, kad statybos čia buvo vykdomos, tačiau užtikrino, jog darbai baigti.
„Liko defektų šalinimas, kuris tikrai nesukelia aplinkiniams gyventojams nepatogumų“, – užtikrino įmonės direktorius Karolis Bakštys.
Tuo metu pasidomėjus dėl pareigūnų elgesio aprašytoje situacijoje Vilniaus apskrities VPK atstovas Tomas Bražėnas sakė, kad nežinant konkrečios istorijos datos ir laiko, dėl didelio gaunamų iškvietimų skaičiaus, komentuoti sunku. Tačiau pabrėžė, kad pareigūnai, reaguodami į pranešimus, visada įvykio vietoje įvertina visas aplinkybes ir tik tada priima sprendimus.
Ačiū, kad dalijatės savo aktualijomis! Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt