Kontroliuojamas šoninis slydimas abejingų nepalieka
Kiekvienas, besidomintis automobiliais yra girdėjęs apie šoninį slydimą, geriau žinomą driftingo pavadinimu. Vieni šią sporto šaką dievina, kiti jos nemėgsta, tačiau dideliu greičiu šonu slystantys ir iš padangų tirštus dūmų kamuolius verčiantys automobiliai abejingų nepalieka. Kontroliuojamas šoninis slydimas tuo ir žavingas, kad čia neužtenka turėti vien tiktai galingo automobilio. Didžioji dalis rezultato priklauso nuo vairuotojo.
Juk kone kiekvienas iš mūsų ypač žiemą mėgsta truktelėti savo automobilio stovėjimo stabdį ir priversti slysti automobilį šonu. Tačiau žiemos sezono malonumus aprašysime po pirmojo sniego, o dabar metas pažvelgti į „Drift Allstars“ varžybas, kurios šį savaitgalį svylančių padangų kvapu į Kauną viliojo šoninio slydimo gerbėjus. Beje, žiūrovus stebino ir specialiai tokioms varžyboms paruoštas vilkikas, taip pat išbandęs Kauno gatvių asfaltą.
Klaidų kaina – prizinė vieta
Iš karto pradėkime nuo tos renginio dalies, kai po treniruočių, kvalifikacijų ir parado liko 32 dalyviai, kurie netrukus stojo į porinius važiavimus. Varžantis šiuo principu kiekvieną kartą iš 16 porų iškrenta po vieną narį, taip dalyvių kas kartą dvigubai mažėja, kol galiausiai lieka viena pora, po kurios važiavimų paaiškėja geriausias iš geriausių drifterių.
Itin akį traukia poriniai važiavimai, kur dalyviai dideliais greičiais slysta šonu neretai net per mažesnį nei pusės metro atstumą. Po pirmo važiavimo dalyviai keičiasi pozicijomis. Tas, kuris buvo bėglio vaidmenyje, antrąkart važiuojant jau vejasi. Tiksliau atkartota trajektorija, ilgesni slydimai neišsitiesinant ir dar keletas faktorių lemią geriausią vairuotoją. Beje, vadinamieji tsuiso važiavimai dažnai baigiasi ir kontaktais. Dalyvių klaidos kainuoja sudaužytus kėbulus, o dar blogiau – sulaužytas važiuokles.
Trasą skalavo lietus
Šį kartą Kaune vykusiose „Drift Allstars“ varžybose itin skaudžių kontaktų buvo išvengta. Tiesa, ne vienas dalyvis pajautė betoninių blokų kietumą. Galbūt incidentų bei klaidų būtų buvę ir mažiau, tačiau šioms varžyboms sutrukdė oro sąlygos. Prasidėjus TOP 32 važiavimams baltais padangų dūmais grožėtis buvo galima neilgai, nes jau netrukus trasą, žiūrovus ir dalyvius merkė lietus, po kurio trasoje telkšojo balos, o asfaltas tapo dar slidesnis. Nors dėka didelių organizatorių pastangų trasa netrukus buvo šiek tiek nudžiovinta, tačiau jų pastangos efektyvios buvo taip pat ne ilgiau kaip valandą. Silpnesnis, tačiau toks pat šlapias lietus nulijo antrą, o vėliau dar ir trečią kartą.
Tačiau nėra to blogo, kas sutrukdytų slysti šonu. Net ir šlapioje trasoje sportiniai automobiliai slydo mažais atstumais vienas nuo kito. Žinoma, klaidų ir apsisukimų padaugėjo, tačiau ne kiekvienose varžybose galima išvysti balas taškančius BMW, „Nissan“ ar „Lexus“ automobilius.
Ant podiumo lipo tik užsieniečiai
Galų gale finalinė kova trasoje suvedė trečiosios serijos BMW vairuojantį latvį Janį Eglitę ir lenką Davidą Karkosiką su „Nissan 200SX S14“. Lietuvoje gerai pažįstamas žaliojo BMW vairuotojas finale įrodė savo pranašumą ir buvo paskelbtas geriausiu „Drift Allstars“ drifteriu.
Trečias liko „S13“ pilotavęs ukrainietis Aleksas Golovnya. Lietuviai šį kartą liko už prizininkų pakylos slenksčio. Geriausią rezultatą lietuvių gretose pasiekė Timas Simniška su „Lexus SC300“. Po trejų metų pertraukos prie šio automobilio vairo vėl sėdęs tautietis keliavo iki TOP 8 kovų, kur nusileido jau minėtam antros vietos prizininkui Davidui Karkosikui.