DELFI didžiulio voragyvio nuotrauką atsiuntusi moteris sakė šį, daug kam nemalonų gyvį pastebėjusi valydama langą. Tiesa, jos laimei, vora tinklą mezgė iš lauko pusės, o ne namuose. „Aš atidariau vieną langą, kad jis matytųsi ir nufotografavau. Nukračiau jį, kad tik į namą neįlįstų“, - neslėpdama, kad neapsidžiaugė voru, teigė Jūratė.
Moteris sakė tokį didelį vorą gyvai pamačiusi pirmą kartą. „Kam tik parodžiau nuotrauką, visi stebėjosi“, - kalbėjo ji.
Nors voro dydis gali nustebinti ne vieną, pasirodo, kad šis voras - paprastasis kryžiuotis, patelė. Tai DELFI nurodė biologas Algirdas Vilkas. Jis paaiškino, kad šių vorų patelių dydis siekia 13,0-17,0 mm, patinėlis – 5,5 – 11,0 mm.
Šių vorų pilvelis - šviesiai ar tamsiai rudas su kryžiaus forma išsidėsčiusia balta ir dažnai nusitrinančia dėme. Patelės pilvelis didelis, rutulio formos, galva nedidelė. Patinėlis daug lieknesnis, kojos ilgesnės už kūną.
Skaitytojos nufotografuotos rūšies vorai rezga didelius rato pavidalo tinklus, kurie 18 cm skersmens, su 20 spindulių ir 24 spirališkai susuktais siūlais. Juos nupina tarp aukštų žolių stiebelių, medžių ir krūmų šakų, soduose ant tvorų, iki 2 m aukščio. Voras auką tyko arba tinklo centre, tupėdamas žemyn galva ir plačiai išskėtęs kojas, arba pasislėpęs, ypač esant apsiniaukusiam orui, šone nuo tinklo slėptuvėje, kuri sujungta signaliniu siūlu. Rugsėjo arba spalio mėn. patelė žolėje padeda aukso geltonumo tankiai voratinkliniais siūlais apregztą apskritą kiaušinėlių kokoną ir miršta.
Pasak A. Vilko, šių vorų gyvenimo trukmė - dvi vasaros. Pavasarį (apie gegužės mėn.) jaunikliai vienu metu palieka kokoną, apie savaitę būna vienoje krūvoje, po to išsiskirsto ir rezga mažus apie 2,5 cm skersmens tinklus. Iki rudens jie užauga iki 14 mm, peržiemoja susuktuose lapuose, po žieve. Pasirodo pavasarį ir rezga vis didesnius tinklus. Lytiškai subrendę vorai aptinkami nuo VIII vidurio iki X mėn.
Šie vorai būna aptinkami ant įvairių medžių, krūmų, žolėje, ant pastatų sienų ir t.t.