Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja (vardas redakcijai žinomas), kuri teigė, kad Klaipėdos Universiteto „Žemynos“ gimnazijoje yra nemažai problemų, tačiau jos nėra sprendžiamos.
„Kreipiuosi į Jūsų portalą norėdama pranešti apie problemą Klaipėdos Universiteto „Žemynos“ gimnazijoje, kuri, deja, nėra sprendžiama.
Po pirmos dienos mokykloje rugsėjo mėnesį vaikai namo grįžo su man nesuprantamu ir stebinančiu nusiskundimu – biologijos klasėje nėra suolų. Išgirdęs tokią naujieną likau be žado. Kaip mokykloje gali nebūti suolų?
Pasirodo, vaikai rašo sąsiuvinį pasidėję ant savo kelių. Paklausus, kodėl biologijos klasėje nėra suolų, man buvo pasakyta, kad klasę norima paversti auditorija, kaip universitete.
Kiek aš žinau, auditorijose egzistuoja stalai, bet šioje „auditorijoje“ jų nėra. Vaikai skundžiasi prašydami mokytojos, kad kabinetas būtų pakeistas, kad perkeltų kitur, bet iki dabar vaikų prašymas išgirstas nebuvo.
Nepatogu taip rašyti kontrolinius darbus, rašytis pamokos temas. Negana to, kad rašyti reikia ant kelių, net nėra kur pasidėti vadovėlio. Į vaikų nusiskundimus dėmesio niekas nekreipia, todėl situacija vis dar tokia pati.
Vaikai pasakojo, kad bendraklasiai pamokoje nieko nesirašo, o skaidres fotografuojasi, vėliau darbus pasidaro namie, aukodami savo laisvą laiką, mat „namuose bent jau yra normalus stalas“.
Kai kurie vaikai rašo ant žemės, kiti kėdę prisistumia prie palangės. Mokykloje, tuo labiau, gimnazijoje, tokio absurdo būti neturėtų. Gimnazistai patys dalinasi nuotraukomis viešoje erdvėje, kur galima pamatyti, kaip vyksta biologijos pamokos.
„Žemynos“ gimnazijoje jau ne pirmą kartą vyksta tokie akibrokštai. Direktorė mokykloje ne tik direktoriauja, bet taip pat moko filosofijos bei istorijos. Dvyliktokus B lygio matematikos moko studentas, dar pats nebaigęs mokslų.
Tuo tarpu, kol klasėje nėra stalų, biologijos mokytoja esą pati giriasi mokiniams, kad nėra įgijusi pedagoginio laipsnio, bet jai paskirta mokyti dvyliktokus.
Norėdama išpręsti šią problemą, aš kreipiausi tiesiai į Vilniuje esančią švietimo ministeriją. Kodėl nesikreipiau į Klaipėdoje esantį švietimo skyrių? Todėl, nes direktorė ten turi užnugarį…
Paskambinus į Vilnių man buvo pasakyta, kad padaryti nieko negali, kadangi kreipiausi anonimiškai. Mat norėdama gauti pagalbos, aš privalau prisistatyti, bet to daryti nenoriu. Tiksliau, negaliu. Nenoriu, kad nukentėtų mano vaikai. Norėčiau išlikti anonimu“– rašė skaitytoja.
„Delfi“ kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) komentaro dėl situacijos gimnazijoje ir anoniminių skundų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovas teigė, kad anoniminiai skundai paprastai nėra nagrinėjami.
„Anoniminis skundas paprastai nenagrinėjamas, tačiau ŠMSM panašius skundus paprastai persiunčia savininko teises ir pareigas vykdančiai institucijai, dažnu atveju tai savivaldybė. Ministerijoje oficialiai toks skundas dėl Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos nebuvo užregistruotas.
Ir už mokyklos aprūpinimą suolais ar stalais, ir už darbuotojų kvalifikaciją yra atsakingas mokyklos vadovas bei savivaldybė. Tėvai turi teisę ir netgi pareigą kreiptis į mokyklos vadovą, į Klaipėdos savivaldybės administraciją, jeigu šioje gimnazijoje iš tiesų yra tokia situacija.
Mokytoju gali dirbti asmuo, įgijęs auštąjį išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją ir įgijęs atitinkamo dalyko specialybę. Jeigu žmogus, dirbantis mokytoju, neturi pedagogo kvalifikacijos, ją gali įgyti ir dirbdamas, per dvejus metus nuo darbo pražios.
Gali būti, kad šioje situacijoje minimas mokytoju dirbantis žmogus yra studentas, nes jis studijuoja pedagogiką“, – rašė ŠMSM atstovas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui nebuvo žinoma apie situaciją dėl trūkstamų suolų ir vedamų pamokų.
„2022 metais Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijai iš Savivaldybės biudžeto buvo skirtos tikslinės lėšos (21,8 tūkst. Eur) mokomojo amfiteatrinio kabineto įrengimui. Šioje klasėje vienu metu bus galima vykdyti srautines pamokas 3 klasių mokiniams.
Taip bus sudarytos galimybės racionaliai panaudoti ugdymo plano skiriamas valandas ir, mokiniams nedidinant mokymosi per savaitę krūvio, atsilaisvinusių pamokų valandomis jiems siūlyti mokytis gimnazistų ugdymosi poreikius atliepiančius pasirenkamuosius dalykus.
Dėl pabrangusių patalpų remonto darbų, pakilusių įrangos, baldų pirkimų kainų už skirtas lėšas pavyko suremontuoti patalpas bei kabinete sumontuoti amfiteatrinės konstrukcijos pakylą. Konferencinės paskirties baldams lėšų neužteko, todėl šios lėšos (12,0 tūkst. Eur) gimnazijai bus skirtos 2023 metais ir 2023–2024 mokslo metais amfiteatrinis kabinetas bus pilnai įrengtas.
Situacija dėl pamokų vedimo minėtame kabinete, nesant suolų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui nebuvo žinoma (pranešimų, skundų ar paklausimų iš gimnazijos bendruomenės nebuvo gauta). Švietimo skyriaus nuomone, gimnazija privalo užtikrinti mokiniams sveikas ugdymo(si) sąlygas, todėl bendrojo ugdymo dalykų pamokos klasėje, kurioje nėra suolų, vykti negali. Šias patalpas galima būtų naudoti kitoms neformaliojo švietimo ar praktinėms veikloms.
Gavus Jūsų elektroninį pranešimą, dėl minėtos situacijos buvo kreiptasi į gimnazijos direktorę Ritą Podoliankienę. Pasak vadovės, sprendimas organizuoti biologijos pamokas baldais pilnai neaprūpintoje klasėje buvo priimtas todėl, kad gimnazijoje trūksta patalpų, kurių poreikis padidėjo, gimnazijai stiprinant STEAM srities dalykų pagilintą mokymą, kai klasės dalijamos į grupes per fizikos, chemijos, biologijos pavienes pamokas, kai skiriamos papildomos lietuvių kalbos ir matematikos dalykų pamokos bei išaugo vykdomų pasirenkamųjų dalykų skaičius.
Gimnazijos direktorė informavo, kad nuo š. m. lapkričio 25 d. pamokos, vykusios amfiteatriniame kabinete, perkeltos į kitas klases, aprūpintas mokykliniais suolais su kėdėmis.
Gimnazijos direktorė R. Podoliankienė istorijos ir filosofijos pamokas veda Klaipėdos miesto savivaldybės mero leidimu teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu dirbti mokytoju pagal bendrojo ugdymo programas turi teisę asmenys, įgiję aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, kurie per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Pasak gimnazijos direktorės, apie tai informuoti visi naujai dirbantys mokytojai, jų visų išsilavinimas yra aukštasis“, – rašė Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė teigė, kad rašytinių nusiskundimų dėl biologijos pamokų vedimo nėra gauta, tačiau yra žinomi pavieniai pasisakymai.
„Įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T2–188 patvirtintą Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos veiklos modelį (toliau – Modelis) 2022 metais gimnazijoje už Savivaldybės biudžeto tikslines lėšas (21,8 tūkst. Eur) siekta įrengti amfiteatrinį kabinetą, kuriame vienu metu galės vykti srautinės pamokos kelių klasių mokiniams (70 mokymosi vietų).
Dėl pabrangusių remonto darbų už skirtas lėšas buvo suremontuota patalpa, sumontuota amfiteatrinės konstrukcijos pakyla. Šiems darbams papildomai buvo panaudoti 3,2 tūkst. Eur gimnazijai skirtų asignavimų. Konferencinės paskirties baldams lėšų neužteko.
Šios tikslinės Savivaldybės biudžeto lėšos (12,0 tūkst. Eur) gimnazijai bus skirtos 2023 metais. Dėl baldų specifiškumo jų gamyba gali užtrukti, todėl galutinis kabineto įrengimas (aprūpinimas baldais) planuojamas 2023 m. pavasarį arba nuo rugsėjo 1 d.
Sprendimas laikinai vykdyti pamokas klasėje, kurioje nėra stalų, buvo priimtas todėl, kad gimnazijai trūksta mokomųjų kabinetų. Įgyvendinant Modelį, mokiniams stiprinamas STEAM srities dalykų mokymas, kai klasės dalijamos į grupes per fizikos, chemijos, biologijos pavienes pamokas, skiriamos papildomos lietuvių kalbos ir matematikos dalykų pamokos I–II klasėse, vykdoma nemažai gimnazistų ugdymosi poreikius atliepiančių pasirenkamųjų dalykų (ispanų, prancūzų, lotynų kalbos, judesio anatomija ir kineziologija, darnus vystymas, sveikos gyvensenos pagrindai, biologinis monitoringas, retorika ir kiti), kuriuose mokiniai dalyvauja grupėmis apie 10 mokinių.
Rašytinių nusiskundimų dėl biologijos pamokų vykdymo amfiteatrinėje klasėje iki šiol nebuvo, tačiau išgirsta pavienių pasisakymų, todėl gimnazijos administracija pradėjo analizuoti minėto dalyko pamokų organizavimo alternatyvas. Problema išspręsta ir nuo lapkričio 18 d. biologijos pamokos vyksta kabinetuose, aprūpintuose suolais, kėdėmis, o amfiteatrinis kabinetas iki jo galutinio įrengimo bus naudojamas neformaliojo švietimo ir patyriminėms (praktinėms) mokinių veikloms vykdyti.
Aš, gimnazijos direktorė, istorijos ir filosofijos pamokas vedu Klaipėdos miesto savivaldybės mero (darbdavio) leidimu, išduotu 2022–2023 mokslo metams teisės aktų nustatyta tvarka.
Gimnazijoje dirba 5 jauni specialistai. Visi naujai dirbantys mokytojai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu dirbti mokytoju pagal bendrojo ugdymo programas turi teisę asmenys, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, kurie per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją. Mokytojai informuoti apie pedagoginės kvalifikacijos įgijimo galimybes ir būtinumą“, – rašė Klaipėdos Universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorė.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt