Rašau šį straipsnį siekdama viešumo. Kreipiuosi į Vilniaus savivaldybės atstovų sąžinę.
Turbūt ne aš viena, o dauguma nebiudžetinių būrelių tėvų laukia bent vieno protingo paaiškinimo, bent vienos priežasties – kodėl ruošiamasi priimti tokį sprendimą?
Biudžetinėms sporto mokykloms yra skiriamas didesnis valandų skaičius patalpoms nuomotis nei neformalaus švietimo įstaigoms, nors biudžetinėse sporto mokyklose sportuoja tris kartus mažiau Vilniaus vaikų nei neformalaus šveitimo įstaigose.
Trūkstant patalpų vykdomi „konkursai“, kurie galioja tik neformalaus švietimo įstaigoms, nes biudžetinės įstaigos jau būna pasirinkusios savo patalpas pagal pirmumo kriterijų ir valandų skaičių – visiems kitiems, kas lieka.
Kodėl yra diskriminuojami neformaliose įstaigose sportuojantys vaikai, kai jau iki šiol biudžetinėms įstaigoms sudarytos visos pirmumo teisės? Ką dar norima šia pertvarka pasiekti?
Kodėl pensininkai, mamos, mokytojai ir gydytojai turi milijonus teisių, o vaikai, kurie nesišlaisto gatvėse ir ryžtingai siekia savo svajonių – ne?
Ar jūs įsivaizduojate kiek Vilniaus savivaldybėje vaikų lanko neformalaus švietimo būrelius? Ar jūs bandėte suvokti, ką veiks tas vaikas, kuris po jūsų naujos tvarkos negalės nuvykti į būrelį miesto užkampyje?
Kieno užgaida siekiama tokios nelygybės? Kodėl sudaromos nevienodos teisės biudžetinių ir nebiudžetinių įstaigų vaikams?
Ar pagalvojote apie vaikus, kurie praras galimybę lankyti mėgstamą būrelį dėl pakeistos sporto salės vietos? Ar apie dėl per mažo valandų skaičiaus treniruotes, netenkančias prasmės?
Jei vis dar sunku suvokti, tuomet pabandykite palyginti taip: jūs – dirbantis biudžetinėje įstaigoje ir aš – dirbanti privačiai, ateiname į parduotuvę.
Nepykite – bet jums tikrai nebus suteikta pirmumo teisė eilėje... Tai kodėl biudžetiniams būreliams sudaromos pirmumo teisės visomis prasmėmis, o neformaliam švietimui – ne?.. Kokiais laikais mes gyvename?
Ar tiesiog atėjo metų ketvirtis kai reikia priimti ką nors naujo? Nesvarbu, protingo – neprotingo, tiesiog reikia...
***
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas išsamiai atsakė, kokia ir kodėl strategija pasirinkta. Pasak jo, Vilniuje bus maksimaliai siekiama skaidrumo.
„Vilniuje ketiname atverti iki šiol neišnaudotą miesto infrastruktūrą – švietimo įstaigas. Kalbame apie 250 nekilnojamojo turto objektų, kurie turi didžiulę įvairovę patalpų – klases, aktų sales, krepšinio aikšteles, futbolo aikštynus, sandėliukus.
Miestas parengė sistemą Active Vilnius, kurios pagalba visi miestiečiai matys švietimo įstaigų patalpų pasiūlą ir bet kada galės išsinuomoti viešąją infrastruktūrą.
Baigsis bėgiojimai su buteliukais pas ūkvedžius, kad atrakintų sales, principai „kas greitesnis – tas gudresnis“ ar apskritai galimybė mokykloms užsirakinti ir nieko neįsileisti į savo patalpas.
Laisvieji chemijos mokytojai, korepetitoriai, keliais paspaudimais galės Antakalnyje išsinuomoti klasę su modernia traukos spinta, šokių būrelis „Patrepsėkim“ Lazdynuose užsisakys aktų salę, o daugiau nei 20 futbolo mokyklų dėl aikštynų konkuruos lygiomis teisėmis, pagal visiems vienodus kriterijus.
Sutarčių pasirašymas, atsiskaitymas, laikų pasirinkimas – tik per internetinę sistemą. Jokių grynųjų, jokių myliu/nemyliu ar pasakymų „neapsimoka čia to stadiko nuomoti už centus“. Maksimalus viešumas ir skaidrumas.
Švietimo įstaigų patalpų nuoma skirstoma į tris pagrindines grupes – a) laikas, skirtas mokyklos poreikiams; b) laikas, skirtas neformaliam švietimui; c) komercinis laikas. Toks skirstymas reikalingas tam, kad užtikrintume neformaliojo švietimo poreikį ir galėtume privačioms mokykloms suteikti lengvatinę nuomos kainą.
Kodėl manome, kad tai duos naudos?
a) Skaidrumas ir galimybė mokykloms užsidirbti. Įplaukos už mokyklų infrastruktūrą mokyklas pasieks tik pavedimais per savivaldybės biudžetinę įstaigą. Jokių grynųjų. Pinigai už nuomą liks mokyklose, tad jos bus suinteresuotos maksimaliai išnuomoti savo patalpas, o už surinktas pajamas nupirkti kavos aparatą :).
b) Didės mokyklų infrastruktūros pasiūla. Iki dabar mokyklos ne iki galo entuziastingai dalindavosi savo patalpomis – tik 10 mokyklų Vilniuje turi daugiau nei 20 nuomos sutarčių, kuomet didžioji dauguma (107 įstaigos) tokių sutarčių neturi net dešimties. Paviešinus mokyklų patalpų pasiūlą ir eliminavus žmogiškąjį stabdomąjį faktorių, daugiau žmonių galės sportuoti, naudotis kolbomis ar trypti klumpakojį. Skaičiuojame, kad pasiūlą galėsime didinti 20 procentų.
c) Didės vaikų užimtumas. Neformaliam ugdymui skiriamų valandų skaičius per savaitę didės daugiau nei 40 proc. Pagal dabar egzistuojančią tvarka, privačios neformaliojo ugdymo įstaigos galėdavo maksimaliai pretenduoti tik į 8 valandas per savaitę – šia tvarka siūloma šioms įstaigoms didinti tą laiką nuo 50 iki 100 proc. (galutinis skaičius dar nėra aiškus, nes vyksta svarstymai komitetuose).
d) Kriterijų įvedimas. Jei į tą patį nuomos laiką pretenduoja daugiau nei vieną įstaigą, laikas bus skiriamas pagal nustatytus kriterijus, kurie apima platesnių miesto problemų sprendimą. Kriterijai apima ugdomų vaikų gyvenamosios vietos aspektą, ugdymo įstaigos bendrą vaikų skaičių, socialinės rizikos šeimose augančių vaikų įtraukimą. Kitaip tariant, net per tokį elementarų dalyką, kaip infrastruktūros nuoma, mėginame paspręsti tai, kad mieste transporto spūstys bent kiek pamažėtų.
Akivaizdu, kad be funkcionalios sistemos sukūrimo didžiausias iššūkis buvo susitarti su švietimo įstaigomis ir įtikinti jas, kad vieninga sistema yra geresnė nei atskirų 250 sistemėlių nesistema. Čia ne vieną prakaito lašą išliejo ir atskiros padėkojimų puokštės yra vertas Vytautas. Taip, mes esame du skirtingi žmonės, malonu susipažinti.
Visgi, vakar per žinias išgirdau dar vieną iššūkį – skaidrios sistemos sukūrimas iš darbo atleis 1000 trenerių ir užsidarys privačios neformaliojo švietimo įstaigos. Manau, kad verta trumpai referuoti į šį manipuliavimą. O geriausia tai padaryti skaičiais.
Iki šiol privačios įstaigos galėjo pretenduoti maksimaliai tik į 8 valandas per savaitę. Šį skaičių didinsime beveik dvigubai – nuo 12 iki net 16,5 valandų (priklausomai nuo to, kaip apsispręs taryba). Tad čia tvarka smarkiai geriname privačių įstaigų padėtį.
Taip pat yra kritikos, kad ši tvarka numato atskirus laikus savivaldybės neformaliojo ugdymo įstaigoms. Trumpai referuosiu, kad iki dabar galiojo lygiai tokia pati tvarka ir niekas tame nesikeičia – savivaldybė privalo užtikrinti neformalaus ugdymo procesą ir nėra logiška neleisti savivaldybės neformaliojo ugdymo įstaigoms užsiėmimus vykdyti mokyklose, kuomet ir taip vien privačiai sporto infrastruktūros nuomai mes išleidžiame daugiau nei 400 000 per metus.
Į diskusiją dėl to, ar reikia uždaryti savivaldybės neformaliojo ugdymo įstaigas aš nesivelsiu, nes sportavau miesto sporto centre, dainavau chore „Ąžuoliukas“, tai dar apkaltins kad esu neobjektyvus, kai siūlo jas uždaryti. Ši tvarka ne apie tai. Ji apie skaidrumą, viešumą, pasiūlos didinimą, neformaliojo ugdymo užsiėmimų prieinamumą bei įvairumą ir aiškių kriterijų įvedimą“, – teigė A. Bužinskas.