Baisus klykimas
Kaip redakcijai pasakojo susirūpinusi mama, liepos 11 d. jos sūnelis pasiskundė, kad jam skauda gerklę, o jis paprastai labai dažnai serga angina. „Apžiūrėjusi jo gerklytę pamačiau, kad ji paraudusi, tad jau žinojau, jog jam labai padeda vieni purškiami vaistai. Jie apsaugo, kad vėl nesusirgtų šia liga“, – sakė ji.
Tačiau, anot mamos, naktį vaikas pradėjo labai muistytis, lyg raitytis, sunkiai ryti seiles, greitai pradėjo smarkiai verkti. „Jis jau ne tik verkė, bet klykė iš skausmo. Labai sunkiai jį nuraminau. Sūnus skundėsi, jog jam skauda pilvą ir gerklę. Daviau jam nuo skausmo vaistų ir pabandžiau užmigdyti. Ramiai miegojo apie valandą, paskui vėl baisiai verkė“, – apie nepamirštamą naktį kalbėjo moteris.
Tada ji nusprendė vaikui pamatuoti temperatūrą, ji siekė 38 laipsnius. Po sūnaus klykimo, mama pastebėjo, kad už tonzilių matosi pūslelės, kurių anksčiau nebuvo. „Tuomet davėme paracetamolio nuo temperatūros ir su vyru nusprendėme vežti vaiką į Kauno Klinikų priimamąjį“.
Ligoninėje – atmestinas požiūris
Kol tėvai Kauno Klinikų ligoninėje pildė dokumentus, sesutė pamatavo vaiko temperatūrą. „Ji labai nemaloniai mestelėjo, kad jis jos neturi. Atsakiau, kad vaikui sudavėme vaistus jai numušti. Gydytojos taip pat nereikėjo ilgai laukti, kadangi buvome antri eilėje“, – apie konflikto pradžią pasakojo moteris.
Atėjus į kabinetą, medikė pasiteiravo, kas atsitiko ir kuo vaikas skundžiasi. „Papasakojau, kad dažnai sergame pūliuojančia angina, kad vaikas skundžiasi pilvo ir gerklės skausmu, kad jis nepraeina net sudavus nuo skausmo vaistus, kad namie turėjo 38 laipsnius temperatūros. Aiškinau, kad jis labai kantrus ir dėl menkučio skausmo tikrai neverkia“.
Moters teigimu, gydytoja apžiūrėjo gerklę, bet nenaudojo jokio pagaliuko, tik paprašė išsižioti ir pašvietė su lempute. „Atsisuko į mane ir sako, nesuprantu, ko jūs taip panikuojate, gerklė šiek tiek paraudusi, tonzilės truputį padidėjusios, nieko čia baisaus, bus koks virusiukas prisikabinęs“, –prisiminė tą naktį nustatytą medikės diagnozę.
Po apžiūros gydytoja pradėjo rašyti išrašą ir kai mama paklausė, ar nedarys kraujo tyrimo, šaltai atsakė – „O kam? Temperatūros juk jis neturi“. „Pasakiau, kad vaikas karščiavo namie, bet ji to negirdėjo. Tuomet paklausiau apie pūsles už tonzilių ir pasakiau, kad jų anksčiau nebuvo. Tačiau man gydytoja pašaipiai atšovė, kad, mamyte, visų vaikų gleivinė yra nelygi, yra ir pūslelių, ir gumbelių. Sakiau, tai ką man daryti, kokius vaistus duoti, o gydytoja pasakė, kad tik girdyti šiltomis arbatėlėmis“.
Galiausiai su dar pašaipesniu tonu sunerimusios moters paklausė, ar turi atmintinę, kaip duoti vaistus vaikui nuo temperatūros. „Sakau dėkui, nereikia, aš žinau, kad 37 laipsniai ne temperatūra, aš jam daviau vaistus, nes ji jau siekė 38”.
Siaubas tęsėsi
Moteriai po šios nemalonios patirties Kauno Klinikose susidarė įspūdis, kad ją palaikė neturinčia ką veikti mamyte, kuri atvežė sveiką vaiką tikrinti sveikatos. Taip pat paaiškėjo, kad priėmusi gydytoja dar rezidentė, todėl jos nuomone, galėjo pasikonsultuoti su prižiūrinčia daktare. „Pasiėmiau aš tą siuntimą ir labai gaila, kad tik namie jį perskaičiau. Jame nebuvo įrašyta, kad vaikas karščiavo, kad jam skaudėjo pilvą“.
Grįžus šeimai namo, vaikas užmigo, bet po valandos vėl pradėjo klykti iš skausmo. Ir taip visą naktį, kol ryte pradėjo jau vemti.
„Vėmė be sustojimo, smarkiai, bėgo ir per nosį, ir per burną, grynu vandeniu, o paskui tulžimi. Nieko nelaukdami griebėme vaiką ir važiavome į polikliniką, kur esame prisiregistravę, į „Aušros“ medicinos centrą. Kol važiavome, vaikas vėmė toliau. Teko pakelėse stoti ir ten pilti turinį gal tris ar keturis kartus“, – dalinosi kiekvienam tėvui ir motinai siaubinga patirtimi.
Poliklinikos gydytojos pasibaisėjo
Kai šeima atvyko į polikliniką su vemiančiu vaiku, juos iš karto pasitiko ir priėmė be eilės. „Net ne mūsų gydytoja, kadangi ji atostogavo, bet apžiūrėjo medikės Edita Gecevičienė ir Loreta Tarasenkienė, pastaroji dirba poliklinikos laboratorijoje. Kol vaikas vėmė, jam išbėrė kakliuką ir krūtinėlę mažais raudonais spuogeliais manų kruopų dydžio. Jos iškart paėmė tepinėlį iš gerklės ir pasakė, kad tokią supūliavusią gerklę matė jau seniai. Pasitvirtino Streptokokinis faringitas ir buvo įtariama skarlatina“.
Pasak mamos, dar būnant poliklinikoje, sūnui pakilo temperatūra iki 39,5 laipsnio ir gydytoja skyrė tuščią kabinetą, kad paguldytas vaikas pasijustų geriau. „Sudavėme vaistų nuo temperatūros, bet ji dar kilo iki 41. Mums pasiūlė važiuoti į Kauno Klinikas, bet atsakėme, jog jau naktį buvome ir jeigu būtų paėmę tepinėlį ar bent patikrinę kraują, būtų tikrai nustatę Streptokoko bakteriją!,“ – buvo įsitikinusi ji.
Moteris negaili pagyrų „Aušros“ medicinos centro gydytojoms E. Gecevičienei ir L. Tarasenkienei. „Pralaikė mus 7 valandas poliklinikoje, stebėjo mūsų sūnelį, sudavė antibiotikus, girdė skysčiais, suteikė visą galimą pagalbą ir rūpestį! Noriu joms be galo padėkoti, pasakyti didžiulį ačiū už tokį rūpestingumą, žmogiškumą ir pagalbą tokioje situacijoje! Jos gydytojos iš didžiosios raidės!“.
Taip pat patarė kitoms mamytėms, jei jau įtaria, jog vaikui kažkas negerai, kviestų greitąją pagalbą ir nevežtų vaiko pačios. Anot jos, tada ir apžiūri kitaip, ir rūpinasi, būtina skaityti ir išrašą. „Kartais mūsų tiesiog negirdi....“, – liūdnai konstatvo ji.
Procedūra vaikams kelia stresą
Kauno Klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė DELFI komentavo, kad supranta natūralų mamos nerimą ir rūpestį dėl vaiko gerovės. Džiaugiasi, jog tėvai atsakingai žiūri į vaikų sunegalavimus ir prireikus kreipiasi pagalbos į gydytojus.
„Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje dirbantys medikai visuomet siekia suteikti kokybišką ir greitą pagalbą sunkiausiai sergantiems, o lengviau sergančius pacientus, suteikus būtiną pirmąją pagalbą, nukreipti šeimos gydytojui dėl tolimesnio gydymo“, – tvirtino ji.
Visgi pasak jos, Streptokokinis tonzilitas diagnozuojamas, remiantis Centor kriterijais ir jeigu yra streptokokinio tonzilitio ar faringito (gerklės uždegimo) tikimybė, tuomet yra rekomenduojama atlikti specialų testą streptokoko bakterijai nustatyti ir apsvarstyti gydymą antibiotikais. „Skyriuje budinti gydytoja įvertino paciento būklę ir situaciją pagal minėtus Centor kriterijus, taip pat buvo apžiūrėtos paciento tonzilės. Kadangi pūslelės ant paciento tonzilių nebuvo būdingos streptokokiniam tonzilitui, papildomi tyrimai atlikti nebuvo.
Minimas kraujo tyrimas, įtariant bakterinį tonzilitą, nerekomenduojamas, nes nepadeda atskirti bakterinio tonzilito nuo virusinio, o ši procedūra vaikams sukelia papildomą stresą ir skausmą. Tikimės, kad pacientas sveiksta ir jau jaučiasi geriau“.
Reikia stebėti ilgesnį laiką
E. Audickaitė nurodė, kad dauguma faringito ir tonzilito atvejų yra sukeliami virusų arba yra mišrios kilmės, kada iš pradžių susergama virusine infekcija, o vėliau prisideda streptokokinis tonzilitas, kuris neretai ir visiškai sveikiems asmenims aptinkamas nosiaryklėje (maždaug 20 proc. atvejų), nesukeldamas jokių ligos simptomų.
„Todėl norint tiksliai diagnozuoti ligą, pacientą reikia stebėti ilgesnį laiko tarpą. Stebėjimo laikas yra individualus ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo atsako į ligos sukėlėją, kitų svarbių aplinkybių, o tokio tipo ligos ne visada išryškėja greitai. Norime atkreipti dėmesį, kad profilaktinis antibiotikų skyrimas neapsaugo nei nuo pūlinių formavimosi, nei nuo kitų šios ligos komplikacijų, o priešingai – netinkamai ir be aiškios priežasties skirti ir vartojami antibiotikai daro žalą pacientui ir visuomenei“, – apie galimą žalą paciento sveikatai pasakojo ji.
Ir papildomai informavo, kad vaikams iki 5-erių metų amžiaus ligos pradžioje yra sudėtinga atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės, todėl visiems besikreipiantiems dėl karščiuojančio vaiko Vaikų skubios pagalbos skyriuje pirmiausiai atliekami tyrimai ir stengiamasi pastebėti sunkia bakterine infekcija sergančius (sepsiu, meningitu, plaučių uždegimu, peritonitu, osteomielitu, inkstų uždegimu ir pan.) bei teikti skubią pagalbą jiems.