Pirmojoje dienos pusėje sudalyvavau sapnų gaudyklių ir mandalos pynimo kūrybinėse dirbtuvėse, sužinojau šį tą naujo apie jų kilmę. Rankdarbiavimo įgūdžių bagažas pakrautas! Džiaugiausi, kad šiomis veiklomis buvo susidomėję gana daug festivalio dalyvių, pasirodė ir nagingų vyrų.
Teko eiti pasipildyti vandens atsargų į netoliese esantį šaltinėlį. Vanduo skanesnis negu kai kurių namuose bėgantis iš krano.
Toliau sekė keletos grupių gyvi pasirodymai pagrindinėje scenoje. Popiet pasirodė „Dubenėlis“, iš kurio visada kaip iš solidaus krioklio galima pasisemti teigiamų emocijų. Pavakare pasirodė lietuviško regio atstovai „Ministry of Echology“, kurių ant scenos buvo tiek, kad padoriai suskaičiuoti nepavyko, nors sakyčiau, kad iš viso jų buvo bent dešimt. Šis iš tiek žmonių ant scenos sklindantis entuziamas visus klausytojus kėlė linksmam šokiui. Minią linksmino du veikėjai spalvingais kostiumais ant milžiniškų kojūkų. Publika buvo išties gerai nusiteikusi - žmonės atsipalaidavę šoko, mėgavosi festivalio akimirkomis.
Kalbėjau su austru, kuris čia su pora draugų yra atidaręs kavinukę. Jam čia labai patinka ir pats sakėsi įžvelgiantis nemažai Lietuvos ir Austrijos panašumų (miškinga gamta, senovės kultūra). Visuomet įdomu išgirsti neįprastą nuomonę.
Didelių nesklandumų nepastebėjau. Vieną vaikinuką apsauga tiesiog išnešė iš festivalio teritorijos, nes šis buvo be dalyvio apyrankės. Dar vienas atvejis - iš nukerpamų apyrankės galų susiūta ar kitaip padirbta nauja, iš toli atrodanti kaip tikra. Dar girdėjau, kad miškais atkeliauja žmonės ir bando surasti festivalio teritoriją, kuri šiaip jau nėra aptverta. Na, už tokias pastangas gal ir nereiktų bausti...
Vakare festivalis vis dar stebina dekoracijomis - šios tikrai įspūdingos. Be to, ir žmonių kiek daugiau, nei ankstesnėmis dienomis.