„Delfi“ skaitytoja Inga kreipėsi dėl siuntų deklaravimo tvarkos – moteris joje įžvelgia diskriminaciją.
„Norėčiau pasidalinti viena aktualia patirtimi. Aš gyvenu ne Lietuvoje. Nusprendžiau išsiųsti siuntinį savo pensininkams tėvams ir mažučius vokus-siuntinukus draugams. Čia dar Kalėdų proga – nustebinti. Nauja tvarka: siuntų deklaracija ir apmokestinimas, kurio dydis priklauso nuo to, kur pirkta prekė, ar tai dovana iš privataus asmens, ar siunčiama Europos Sąjungoje, ar už jos ribų...
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos paštas vykdo skaitmeninę diskriminaciją tam tikrai visuomenes grupei – žmonių, kurie neturi kompiuterinio raštingumo pagrindų, elektroninio pašto, išmaniojo telefono ir elektroninės bankininkystės. Tai sukuria dideles kliūtis tiek siuntų siuntėjams, tiek jų priėmėjams. Taip diskriminuojamas tas žmogus, kuris negali pats deklaruoti siuntinio turinio ir atsiimti jo fiziškai nuėjęs į pašto skyrių. Norėdami deklaruoti siuntinį žmonės, neturintys el. prisijungimų, turi prašyti kito asmens pagalbos ir naudotis jo elektroniniu paštu.
Be to, nors gavėjas Lietuvoje, o siuntėjas – užsienyje, būtent gavėjas turi deklaruoti. Iš kur jam žinoti, kas siuntinio viduje, kur pirkta ar kiek mokėta? Paštas/muitinė reikalauja iš siuntos gavėjo įrodymų dėl vertės arba susirašinėjimo su siuntėju „skrynšoto“, arba, jei nėra kvitų ir kitų dokumentų, reiktų parašyti „Word“ paaiškinimą, kad siuntos turinys yra dovana ir neturite dokumentų.
Susimokėti už deklaravimą ir administracinius mokesčius galima tik internetu. O fiziškai to negalima padaryti. Kadangi paštas neturi būdų, kaip tai atlikti internetu nesinaudojančiam žmogui, jis priverstas kreiptis į artimuosius. Veiksnus ir savarankiškas žmogus staiga praranda teisę į savo siuntinio reikalų tvarkymą ir reikia naudotis kito žmogaus prisijungimais bei paskyromis! Taip asmenine informacija nuteka kitiems žmonėms, kurie galbūt neturi įgaliojimo iš gavėjo. Kokiai yra tuomet asmens duomenų apsauga?
Nėra tokio įstatymo, pagal kurį būtų privaloma turėti el. paštą, išmanųjį telefoną, banko kortelę ar internetinę bankininkystę.
Kita problema. Padarius klaidą deklaruojant, jos neįmanoma ištaisyti ir nebeaišku, į ką kreiptis. Siuntinys gali būti grąžinamas siuntėjui. Tas pats, jei pameti popierinį laišką iš muitinės su numeriu – tuomet nėra galimybės iš naujo kreiptis ir pranešti. Šitaip atsitiko mano trims neregistruotiems laiškams-siuntinukams su smulkmenomis, kurių vertė apie 10 eurų. Niekas nebežino, kur tie siuntiniai yra. Žymiai sumažėjo pašto paslaugų efektyvumas“, – rašė Inga.
Lietuvos pašto atstovė žiniasklaidai Monika Pulokė patvirtino, kad visa tvarka yra skaitmenizuota, bet ji galioja visoje Europos Sąjungoje.
„Apgailestaujame dėl klientei kilusių nepatogumų. Galime tik priminti, kad tai yra visoje Europos Sąjungoje nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka. Jį įsigaliojo panaikinus PVM lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių. Lietuvos paštas yra tik tarpininkas tarp siuntos gavėjo ir LR muitinės, įpareigotas, kad visos siuntos ne iš ES šalių būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos.
Deklaravimo sistema bei visa informacija apie siuntas yra skaitmenizuota, todėl informacijos deklaravimui pateikimas ar importo mokesčių paskaičiavimas taip pat galimas tik naudojantis kompiuteriu ar kitomis išmaniosiomis priemonėmis, el. bankininkyste.
Suprantame, kad skaitmenizuoti procesai kai kuriems gavėjams gali kelti sunkumų, tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į artimuosius, galbūt siuntėją, kuris galėtų padėti pateikti reikiamą informaciją. Svarbu pastebėti, kad apie siuntą informaciją gauna tik pats gavėjas, todėl ja dalintis su kitais gali tik jis pats, savo iniciatyva.
Norime priminti, kad gavėjas visuomet turi galimybę rinktis deklaravimo būdą – tai daryti per Lietuvos paštą ar savarankiškai (rinktis kitą tarpininką) arba deklaruoti pačiam per LR muitinės sistemą, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju procesas yra skaitmenizuotas. Šiuo metu savarankišką deklaravimą renkasi vos 0,3 proc. gavėjų, kurių siuntos keliauja per Lietuvos paštą“, – teigė M. Pulokė.