Kiekvieną darbo dieną kursai trukdavo po keturias valandas. Kursų dalyviai dirbdavo be pertraukų, jie taip norėjo išmokti lietuviškai kalbėti, jog kai kurie prašydavo savo mokytojos Teklės Songulijos, kad skirtų jiems papildomų užduočių. Kursus vainikavo egzaminas, kuris labai nudžiugino organizatorius bei pačius dalyvius. Dauguma studentų surinko nuo 90 iki 100 balų iš 100.
Kursų dalyviai buvo ne tik universiteto studentai, bet ir dėstytojai bei darbuotojai. Jų priežastys išmokti lietuvių kalbos buvo įvairios: poliglotai norėjo išmokti dar vieną užsienio kalbą, kiti studentai mokėsi iš pagarbos Lietuvai bei lietuviams, nes ketino atvykti į mūsų šalį. O viena dalyvė - dėl savo lietuviškų šaknų bei mylimiausios lietuvių atlikėjos Alinos Orlovos dainų.
Ukrainietė Darija išgirdo Alinos Orlovos dainas pirmiau nei pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Jai taip patiko lietuvaitė atlikėja, jog be jos dainų negali gyventi nei dienos. Vasarą ji savarankiškai pradėjo mokytis lietuvių kalbos, susirado internete įvairių žodynų, gramatikos lentelių bei testų. Prasidėjus mokslo metams, ji nudžiugo pamačiusi skelbimą, jog jos universitete vyks lietuvių kalbos kursai, kuriuos ves lektorė iš pačios Lietuvos. Kursams baigiantis, studentė galėjo suprasti apie ką yra jos mėgstamiausia Alinos Orlovos daina „Ramuma“.
Džiugu, jog pabuvojusios šią vasarą Lietuvių kalbos kursuose užsieniečiams, kurie vyko Lietuvos edukologijos universitete, Lituanistikos fakultete, studentės Katė ir Olena taip įsimylėjo mūsų šalį, kad negali jos pamiršti. Merginos iki šiol prisimena vasaros kursų draugus, mentorius bei dėstytojus. Taip pat negali pamiršti Vilniaus senamiesčio siaurųjų gatvelių bei skverų, nuostabių bei didingų Gedimino ir Trakų pilių, lietuviško pajūrio, linksmųjų lietuvių liaudies šokių, skaniųjų lietuviškų patiekalų: cepelinų, šaltibarščių, bulvių plokštainio.
Savo namiškius ir draugus Ukrainoje studentės pradžiugina cepelinais, deja, nepavyksta padaryti tokių kaip Lietuvoje valgė. Merginos, išvydusios pažįstamą veidą iš Lietuvos, iškart atėjo į kursus ir stropiai mokėsi lietuvių kalbos. Baigiantis kursams, Katė pasakė savo mokytojai Teklei Songulijai tokius žodžius, kurie pravirkdė pačią mokytoją: „Ar galiu važiuoti su jumis į Lietuvą? Prižadu, būsiu labai gera studentė. Aš noriu mokytis jūsų fakultete. Aš labai pasiilgau Lietuvos“. Dėstytoja galėjo nuraminti studentę ir pasakyti, jog galbūt pasimatys vasarą Lietuvoje vykstančiuose lietuvių kalbos kursuose užsieniečiams.