Rita papasakojo, kaip pakilo kaina už komunalinių atliekų išvežimą, palyginti su praėjusiais metais. Skirtumas siekė įspūdingą sumą.
„Turiu nedidelį (27 kv. m.) ūkinės paskirties pastatėlį / sandėliuką Kauno rajone. Ir štai gavome sąskaitą vietinei rinkliavai už komunalines atliekas. Šokas! Sąskaita sumai 666,47 Eur, kai pernai mokėjome 4,21 Eur. Pasirodo – tai klaida, nors pirma konsultantė iš UAB „Komunalinių paslaugų centro“ sugebėjo beveik įrodyti, kad jokios klaidos nėra ir vos neįsiūlė nuomotis šiukšlių konteinerių, nes taip, pasak jos, labiau apsimokėtų. Susisiekus su kita konsultante – sąskaita pakoreguota. Bet ne ką linksmiau. Dabar turiu mokėti 67,27 Eur, t.y. – mokestis pakilo daugiau kaip 10 kartų, lyginant su 2024 m.! „ – pasakojo „Delfi“ skaitytoja.
Rita teigė, kad panašią sumą ji moka už gyvenamosios paskirties butą (siekiantį daugiau kv. m., nei sandėliukas) ir garažą Vilniaus mieste. Ūkio paskirties sandėliuką moteris faktiškai naudoja tik šiltuoju periodu, tad tokia suma skaitytojai pasirodė dar keistesnė.
„Pasirodo, Kauno rajono savivaldybės Taryba susitarė su komunalininkais, kad nuo 2025 m. taikys mokestį ne pagal kvadratūrą, o už vienetą. Taigi, ar mano sandėliukas 27 kv. m., ar verslininko 500 kv. m. – nuo šiol mes mokame už šiukšles tiek pat!“
Aplinkos ministerija sureagavo į situaciją
Dėl šios situacijos kreipėmės į LR Aplinkos ministeriją. Pakomentuoti ir atsakyti sutiko Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Greta Česnaitytė.
„Į Aplinkos ministeriją kreipėsi ūkio subjektai dėl rinkliavos dydžio konkrečiose savivaldybėse. Esame pateikę prašymus konkrečioms savivaldybėms paaiškinti situaciją, kuo remiantis tiems konkretiems subjektams buvo apskaičiuota rinkliava. Tačiau šio konkretaus gyventojo kreipimosi nesame gavę.
Aplinkos ministerija artimiausiu metu taip pat planuoja kreiptis į visas savivaldybes, ragindama įvertinti vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarką. Taip pat raginsime pasinaudoti teisinio reguliavimo suteikta galimybe, skaičiuojant rinkliavos dydžius, suskirstyti nekilnojamojo turto objektus į kategorijas pagal jų plotą, kad 27 kv. m. ir 500 kv. m. sandėlių paskirties pastatams nebūtų taikomas vienodas rinkliavos dydis.
Teisinis reglamentavimas taip pat suteikia galimybę savivaldybėms nustatyti rinkliavos dydžius be kita ko ir pagal atliekų susikaupimo normas, ne tik ūkio subjektų valdomiems pastatams, bet ir gyventojų (tame tarpe to, kuris kreipėsi) valdomo nekilnojamojo turto atžvilgiu. Tačiau dėl konkrečių kriterijų parinkimo ir atliekų susikaupimo normų nustatymo sprendžia savivaldybės,vadovaudamosi joms įstatymais priskirtomis savarankiškosiomis funkcijomis“, – buvo rašoma komentare.
G. Česnaitytės teigimu, svarbu paminėti, kad savivaldybėse, kurioms patvirtintos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninės kainos, t. y. Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Utenos ir Vilniaus komunalinių atliekų tvarkymo regionams priklausančiose savivaldybėse galioja nuostatos dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo įrodymo.
„Kituose 5 regionuose regioninės kainos turės būti patvirtintos iki 2025 m. liepos 31 d. Kad nesinaudojama tam tikrą laiką nekilnojamuoju turtugalima įrodyti ne tik elektros energijos ar geriamojo vandens sunaudojimą įrodančiais dokumentais, bet ir pateikus nekilnojamojo turto objekto savininko arba jo įgalioto asmens pažymą apie deklaruotu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte autonomiškai (be žmogaus priežiūros ir dalyvavimo) veikusius elektra maitinamus prietaisus ir įrenginius ar kitus įrodančius dokumentus ar jų kopijas. Jeigu savivaldybė dar neturi regioninės kainos, galioja nuostatos, reglamentuojančios, kad nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančių dokumentų sąrašą nustato savivaldybės.
Taigi, tikimės, kad savivaldybės imsis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta gyventojams neproporcingų finansinių naštų. Šiuo konkrečiu atveju skaitytojui rekomenduotina kreiptis į savivaldybę ir reikalauti pateikti išsamius atsakymus į jo klausimus. Aplinkos ministerija, formuodama politiką atliekų tvarkymo srityje, dalyvauja rengiant teisės aktus, kuriuose išdėstyti bendrieji atliekų tvarkymo ir rinkliavos dydžio nustatymo reikalavimai. Konkrečius komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimus ir rinkliavos dydžio nustatymo reikalavimus, atitinkančius konkrečios savivaldybės specifines sąlygas, nustato savivaldybių tarybos“, – rašė G. Česnaitytė.
Taip pat svarbu prisiminti, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą kiekvienas asmuo – tiek fizinis, tiek juridinis, nepriklausomai nuo teisinės formos ar veiklos pobūdžio – laikomas komunalinių atliekų turėtoju ir privalo rūšiuoti atliekas pagal galiojančius teisės aktus.
„Komunalinių atliekų turėtojai savivaldybėse apmokestinami dviem būdais:
1. Taikant vietinę rinkliavą, jeigu savivaldybė priima sprendimą tokią taikyti savo teritorijoje.
2. Pasirašant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis tarp savivaldybės (ar savivaldybės pavedimu veikiančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą vykdančio juridinio asmens) ir atliekų turėtojo.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, priklausomai nuo savivaldybės pasirinkto apmokestinimo būdo, atliekų turėtojui privaloma vietinė rinkliava arba komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis. Net jei formaliai atliekų turėtojas nepasirašo pateiktos pasirašyti sutarties, ji vis tiek laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Vyriausybės patvirtintomis standartinėmis sąlygomis, nes atliekų tvarkymo paslaugas teikimas yra viešasis interesas“, – buvo rašoma atsakyme.
Primename, kad į šią situaciją sureagavo ir Kauno rajono savivaldybė bei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ir buvo parengtas bendras atsakymas.
„UAB „Komunalinių paslaugų centro“ direktorius Giedrius Šidlauskas patvirtino, kad į jo vadovaujamą įstaigą kreipėsi gyventoja dėl neteisingai išrašyto vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimo nurodydama, kad vietinė rinkliava už jai (ir jos sutuoktiniui) priklausantį žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektą, kurio plotas 27,46 kv. m., 2025 m. esą padidėjo 10 kartų, lyginant su 2024 m. išrašytu vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu“, – buvo rašoma komentare.
Išnagrinėję gyventojos pateiktą informaciją bei vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime esančius duomenis, UAB „Komunalinių paslaugų centro“ darbuotojai pastebėjo neatitikimus – vietinė rinkliava už gyventojai priklausantį nekilnojamojo turto objektą iš tiesų buvo skaičiuojama pagal klaidingus tarifus. Pasak Kauno rajono savivaldybės, ši sąskaita buvo pakoreguota ir tą pačią dieną išsiųsta su teisingu apskaičiavimu. Taip pat buvo pakomentuotas teiginys apie „10 kartų padidėjusį rinkliavos dydį“.
„Atsižvelgdamas į tai, „Komunalinių paslaugų centras“ nedelsiant ištaisė klaidą ir perskaičiavo gyventojai apskaičiuotą mokėtiną vietinės rinkliavos sumą už 2025 m. laikotarpį, kuri yra 67,27 Eur. bei tą pačią dieną išsiuntė perskaičiuotą vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą. Komunalinių paslaugų centro direktorius Giedrius Šidlauskas nuoširdžiai apgailestauja dėl įsivėlusios klaidos ir atsiprašo gyventojos už patirtus nepatogumus.
Direktorius pastebėjo, kad gyventojos teiginys, jog vietinė rinkliava už 2025 m. laikotarpį, palyginus su 2024 m. laikotarpiu, padidėjo 10 kartų, yra netikslus. 2024 metais gyventojai pateiktas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas buvo išrašytas su mokėtina 6,59 Eur suma, kurią sudarė gyventojai (ir jos sutuoktiniui) priklausančio nekilnojamojo turto objektui apskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis – 27,46 kv. m. x 0,02 Eur x 12 mėn. Tuo tarpu, vadovaujantis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatais, 2024 m. mokėjimo pranešimas už pastoviąją ir kintamąją vietinės rinkliavos dalį gyventojai turėjo būti išrašytas 191,55 Eur sumai.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad gyventojai apskaičiuota mokėtina vietinės rinkliavos suma už 2025 m. laikotarpį, palyginti su 2024 m. laikotarpiui turėjusia būti apskaičiuota mokėtina vietinės rinkliavos suma ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo beveik 3 kartus“, – buvo teigiama atsakyme.
Su pilna istorija galite susipažinti čia.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!
