Aš didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau Kauno rajone/Kaune. Visada mėgau bendrauti, diskutuoti. Turėjau nemažai pažįstamų, kadangi darbas buvo susijęs su žmonėmis, taip pat dalyvavau partinėje veikloje. Nuo pat mažens žinojau, kad Lietuva buvo okupuota, kad teko iškęsti karus ir t.t.

Kai paauglystėje persikraustėme į Kauno rajoną ir pradėjau mokytis Kaune, supratau kad šis miestas tikrai yra lietuviškiausias, gal net truputį nacionalistinis. Buvo nuolat pabrėžiama, kad mes lietuviai, kad iš Kauno ir jeigu kažkas yra rusų, lenkų ar kitos tautybės, nors ir kalba lietuviškai, jis visada ir liks rusas, lenkas ir t.t. Daugelis juo nepasitikės taip kaip savo tautiečiu. Nuolat primins, kad Lietuvoje kalbėkime lietuviškai ir t.t. O dar jeigu jis gimė ir augo Lietuvoje ir ne itin rišliai kalba lietuviškai, arba skundžiasi sunkiu gyvenimu, bus tikrai pasiūlyta keliauti į savo ar tėvų gimtąją šalį.

Kiek pamenu, panaši situacija buvo ir Žemaitijoje, tik kad žemaičiai šiek tiek santūresni, tiesiai žmogui į akis nepasakys. Tiesiog tarp savų pakalbės - „va, žinai tas rusas/lenkas/...“. Kartais net vardo nepaminės pokalbyje.

Tai sava istorija. Prie ko bandau „privesti“? Dar gyvendama Lietuvoje girdėdavau iš pažįstamų, kad nevykčiau į užsienį, kad visada būsiu laikoma svetima. Bet aš taip ir nesupratau, kodėl mane turėtų laikyti sava? Man tiesiog pakanka, kad nebūčiau diskriminuojama, kad vaiko gatvėje ar mokykloje neužgauliotų, kad galiotų visiems įstatymai ir pan. Man niekad neatrodė, kad užsienietį turėtų pulti priimti visi į draugus, į bendras šeimos šventes. Tai, manau, ateina su laiku, o be to, daugelis priklauso ir nuo žmogaus. Iš savo šeimos patirties galiu pasakyti, kad pakviesti esame jau į antras britų vestuves.

Kitas dalykas, kad gimėme lietuvių tautybės ir to nepakeisi. Čia ne pilietybė. Ir dabar vis dar paskaitau, jau gyvendama užsienyje tokių pat emigrantų kaip mano istorijas, kad viskas būtų, kaip ir gerai, bet jie jaučiasi svetimi, kad britai nepriima mūsų kaip savų. O kodėl turėtų priimti? Ar todėl, kad atvažiavę kai kurie pridaro problemų? Kad užima darbo vietas? Nesvarbu, kad patys britai į jas neina, bet tai yra jų verslininkų sukurtos darbo vietos. O ar Lietuva išskėtusi rankas priima emigrantus iš kitų šalių, ypač tamsaus gymio? Ar nuėjus „išsiimti“ socialinio numerio Lietuvoje pasiūlys atvykėliui vertėją ir t.t.? Kodėl mes norime įlindę į jų „lovas“ pasiimti ir jų širdis? Kodėl laikome save geresniais, negu atvykėlius į Lietuvą ? Ir vėl prieiname prie dvigubų standartų. Įdomu, ar yra dar žmonių pritariančių mano išsakytai nuomonei?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!