- Papasakokite, kaip sugalvojote kurti grupę? Ir kas per pavadinimas „Alive Way“, ką jis reiškia?
- Nuoširdžiai tariant, tai dar mokykloje trūko dėmesio, na, mokykla turbūt ne tik vakaruose yra vieta, kurioje visi stengiasi tapti vietinėmis įžymybėmis, tad vieni žaidė krepšinį, kiti užsiėmė daile, dar kiti - chuliganizmu, o mes grojome. Grupė atsirado todėl, kad graži ir vertinga muzika reikalauja nepriekaištingo atlikimo, tam reikia ir daugiau nei vieno instrumento, tad sakykime, kad aplinkybės privertė vienytis.
Pavadinimas atsirado tada, kai užsimanėme sudalyvauti festivalyje „Roko Naktys“, tuomet mums tiesiog reikėjo kažkokio pavadinimo, tad pasiėmėme savo dainų tekstus ir vardinom po vieną žodį iš priekio ir po vieną iš galo, ir taip gavosi junginys „Alive Way“, kuris mums tuo metu tiesiog gražiai skambėjo. Vėliau (gal tai buvo užkoduota mūsų samonėje) „Alive Way“ (liet. gyvas kelias) pavadinimas įprasmino mūsų visą šį, vadinkime, „muzikinį kryžiaus žygį“, nes per didžiausius nuosmukius ir kančias mes įsikandę savos svajonės, nepasidavėme.
- Pirmieji kartai žmonėms įstringa į atmintį, ne išimtis ir muzikantai. Kas jums galvose išliko iš jūsų pirmojo koncerto?
- Pirmasis „Alive Way“ koncertas nebuvo įspūdingas, viena vertus, buvome jauni, kvaili ir pasikėlę, kita vertus, ir groti nemokėjome, tikėjomės labai daug iš to koncerto, vis dėlto - „Roko Naktys“, tačiau rezultatais nebuvome patenkinti, nors ir žmonių mūsų klausė nemažai.
- Kaip intensyviai gyvuoja grupė: ar daug repeticijų, koncertų, naujų dainų?
- Repetuoti stengiamės reguliariai, muzika yra savotiškas sportas, tad tam, kad palaikytume gerą muzikinę formą, reikia treniruotis. Kas liečia koncertus, tai stengiamės daryti ne kiekybę, o kokybę, tad koncertų nėra labai daug, tačiau juos darome prasmingus ne vien mums, bet ir klausytojams. Naujų dainų tai turime 23 albumam į priekį. Tačiau jas visas sugroti nėra ir reikalo, ir galimybių, taip sakant, viskam savas laikas, kūrybinio proceso nesistengiame padaryti priverstiniu, tiesiog jeigu yra ką pasakyti pasauliui, tai sakome per dainas.
- Atliekate tik savos kūrybos dainas, ar nevengiate „pasiskolinti“ ir kitų autorių kūrybos?
- Daugiausiai atliekame savo kūrybos dainas, jų yra be galo daug, mintis reikšti stengiamės savais žodžiais, tačiau retkarčiais ir „pacituojame“ kitus autorius.
- Ar turite savuosius favoritus, į kuriuos norėtumėte lygiuotis? O gal yra, kas jus įkvepia?
- Anksčiau turėjome keletą savo muzikinių idealų, tačiau dabar stengiamės į nieką nebesilygiuoti ir kreipti dėmesį į muzikos prasmę. Nors kaip įkvėpėjus galėtume įvardinti Bon Jovi, Queen, Bryan Adams, Eric Clapton, Aerosmith.
- Kaip manote, ar nenuvertėjo muzika, kai galima nemokamai atsisiųsti dainas?
- Muzika šiais laikais labai nuvertėjo, nemanau, kad tai yra nemokamų duomenų atsisiuntimo pasekmė, tačiau tai turbūt irgi turėjo įtakos. Žmonės įsivaizduoja, kad muzika sukurti ir atlikti yra labai paprasta, tad visi drąsiai siunčiasi net nesusimąstydami, kita vertus, toks nuvertėjimas yra labiau rytų šalyse, kaip puikų pavyzdį galime paimti ir Lietuvą. Čia žmonės paprasčiausiai neturi finansinių galimybių pirkti savo mėgstamą muziką kaip ir žiūrėti savo mėgstamų filmų, tad kaip Jerry Bruckheimer, filmo „Karibų Piratai 4“ prodiuseris, yra pasakęs: „Geriau tegu siunčiasi, negu nežiūri“.
- Gyvenime užsiimate ne vien muzikavimu. Ką dar veikiate?
- Dauguma dirbame sezoninius ir ne vien sezoninius darbus, tačiau daugiausiai stengiamės iš paskutiniųjų atsiduoti muzikai, kaip ir anksčiau, įsikandę tą savo svajonę, per kančias, per didžiausius nusivylimus raunamės tolyn.
- Kokie jūsų artimiausi muzikiniai planai, galbūt pagalvojate ir apie dalyvavimą šių metų „Eurovizijos“ atrankoje?
- Iš tiesų po praeitų metų „Eurovizijos“ atrankos mąstėme, kad nebeverta mums dalyvauti joje, nors ir buvome nustebinti, kai Estijos ir Ispanijos radijo stotys, transliuojančios „Eurovizijos“ dainas, paprašė mūsų dainos „Revolution“. Tačiau prieš praeitų metų konkurso pradžią netyčia įsijungiau laidą, kurios turbūt gyvenime nebūčiau specialiai įsijungęs, tačiau taip gavosi. Ta laida buvo „Valanda prieš Euroviziją“. Ir galvoju, nagi, pažiūrėsiu, ką gi jie ten protingo pasakys. Ir ten kaip tik šnekėjo Donatas Montvydas. Ir ta jo kalba, ji buvo labai paprasta, be jokių išvedžiojimų, taip sužavėjo, kažkaip net nuotaika pakilo. Jis kalbėjo, kad yra tikslas ir yra priemonės ir „Eurovizija“ yra priemonė pasiekti tam tikrą užsibrėžtą tikslą, tad taip, šiais metais mes vėl šturmuosim Euroviziją.
- Ar tikite, kad dainomis galima „prisidainuoti“?
- Na, priklauso nuo to, ką reiškia „prisidainuoti“: dainuojant apie blogus dalykus, tikimybė yra juos prisišaukti, bet čia labiau jau nuo žmogaus ir nuo kitų žmonių elgesio priklauso, ne nuo dainų.
- Jei atsirastų galimybė pasirodyti ne tik televizijos projektuose, bet pakliūti į MTV ar į užsienio rinką, ar pasinaudotumėte pasiūlymu, ar liktumėte ištikimi lietuviškos muzikos rinkai?
- Be jokių dvejonių pasiduotume, Lietuvoje muzika yra išvis nevertinama. Kas antras pas mus yra dainininkas, dėl to kartais paklausti, kuo užsiimame, stengiamės nutylėti, kad grojame grupėje, geriau tegu išgirs ir tada pamatys. Yra netgi juokingas pasakymas apie Seimą ir jis labai tinka muzikinėms grupėms - „trys lietuviai, penkios partijos“. Tai tas pats ir su grupėmis.
Ir pats muzikos vertinimas yra keistas mūsų šalyje, užtenka pažiūrėti „X Faktorių“ ir „Lietuvos balsą“. Labai įstrigo viena laida, kur dainavo Mantvydas Sabaitis ir Linas Jakštys. Kaip Jurgis Didžiulis sakė, „Linai, tu padainavai geriau, todėl man gaila su tavim atsisveikint“. Ir tai tik vienas atvejis. Man patiko Kristinos Jurevičiūtės ironiška mintis apie dainininkų vertinimą Lietuvoje: „Minedas yra dainininkas, aš esu dainininkė ir Lady Gaga yra dainininkė, statusas tas pats“.
- Paatviraukite. Kaip jums sekasi meilės reikalai, ar visi užimti, ar dar yra vilčių gerbėjoms jus apžavėti?
- Meilės reikalai sekasi neblogai, dalis mūsų grupės užimta, kita dalis ne, tad apžavėti vilčių tikrai yra.
- Kas jums yra laimė, o kas – prabanga?
- Žmogus gali būti laimingas tik tada, jeigu jis gali save realizuoti ir yra pripažintas, tad mes save realizuojame per muziką, o dėl pripažinimo, tai dar yra, kur tobulėti. Prabanga yra toks sąlyginis dalykas, yra toks savotiškai kvailas pasakymas, kad ne piniguose laimė. Na, tikrai ne pačiuose piniguose, ne tame popieriuje laimė slypi, tačiau paprasčiausiai pabandykit nors vieną dieną be pinigų praleisti, iškart laimės nė kvapo neliks, vien jau tai, kad valgyti reikia už kažką.
Mums prabanga, galima sakyti, yra pinigai. Vieni gali sakyt, kad tai kvaila, kad pinigų niekada nebus gana ir t.t.Tačiau čia jau priklauso nuo kiekvieno - kas kaip juos naudoja. Tarkim, mūsų dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas, mano manymu, yra pavyzdys, kaip galima naudoti pinigus žmonių labui. Tad, filosofiškai tariant, yra resursai, kuriuos gali panaudoti gyvenimų gerinimui.
- Kokia dažniausiai lankoma jūsų vieta? Kur jus galima susitikti?
- Vilniaus senamiestis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bent keturias dienas per savaitę vienoje ar kitoje vietoje yra šansas sutikti mus.
- Keli žodžiai skaitytojams?
- Mieli skaitytojai, būkite atviri sau, turėkite nuomonę ir klausykite ,,Alive Way“. Ačiū už Jūsų laiką!