Juk mes esame kur kas daugiau nei vien „veganas“ ir „medžiotojas“, esame asmenybės, kurių tikrai nenusako vien šie du žodžiai.
Net jeigu kai kuriais klausimais nesutariam, tikrai neabejoju, kad įsigilinę rasime, kad mus sieja kur kas daugiau, nei vien tai, kas matyti žvelgiant paviršutiniškai.
Argi jūs, lygiai taip pat kaip aš, nesimėgaujate gamta, buvimu miške, vėju tarp medžių, ežero tyla? Tad štai, jau šis tas bendro!
Tačiau galime rasti šio to bendro net ir tokiame konfliktiniame taške kaip pagarba gyvūnams. Taip, galbūt mes ją suvokiame šiek tiek skirtingai, bet neturiu nė menkiausios abejonės, kad jūsų dažnai teigiama pagarba gyvūnams yra nuoširdi.
Ir štai, radę šį tą bendro, net ir būdami skirtingose barikadų pusėse, galime susivienyti ir dėl bendro tikslo – išsaugoti mūsų gamtą ir pagarbą gyvūnams.
Kailių fermos yra grėsmė tiek vienam, tiek kitam.
Lietuvoje daugiausiai auginamos kanadinės audinės yra invazinė rūšis. Neįmanoma užtikrinti, kad iš kailių fermų jos nepabėgs, taip sukeldamos grėsmę vietinei faunai bei gretimose teritorijose auginamiems naminiams paukščiams.
Kailių fermos yra kenksmingos gamtai: būna, kad netvarkomos mėšlidės, nutekančios srutos, užsiveisia musių spiečiai... Tai – dažnos problemos, kuriomis pasižymi kailių fermos. Piliečiai, gyvenantys šalia tokių fermų, nuolat skundžiasi suprastėjusia gyvenimo kokybe dėl smarvės, užteršto vandens ir kenkėjų antplūdžio.
Ir galiausiai – kailių fermos yra visiškas pasityčiojimas iš gyvūnų. Kanadinės audinės ir lapės yra plėšrūs laukiniai gyvūnai, kuriems kailių fermose nėra sukuriamos sąlygos patenkinti elementarius fiziologinius poreikius. Šie plėšrūnai laikomi mažuose narvuose po kelis, todėl nuolat užfiksuojami kanibalizmo atvejai, daug gyvūnų miršta anksti dėl fermose greitai plintančių ligų.
Tad kviečiu sukirsti rankomis ir kartu pasisakyti prieš šį absoliutų blogį, niokojantį Lietuvos gamtą ir gyvūnus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!