Panašu, kad šios ligoninės skubios pagalbos skyriaus registratorės (sėdinčios damos už langelio) yra didžiausios šio skyriaus viršininkės ir jos nustato diagnozę bei nusprendžia pas kokį gydytoją reikia siųsti pacientą. Be kita ko dar duoda pasirašyt lapelį, kuriame nurodoma, jog teks susimokėti už apžiūrą tuo atveju, jei gydytojas nuspręs, jog žmogus atvykęs su trauma ar skausmais į ligoninę, atvyko be reikalo. Ar į skubios pagalbos skyrių kas nors atvyksta šiaip, dėl neturėjimo ką veikti?
Taip jau nutiko, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. teko apsilankyti minėtame skubios pagalbos skyriuje. Tą dieną atvažiavau pasiimti draugės iš darbo, nes ji paskambinusi pasakė, jog kažkas atsitiko su koja ir jaučia labai didelius skausmus klubo srityje. Kuomet draugė išėjo (tiksliau iššokavo iš darbo ant vienos kojos), ilgai nedvejoję nusprendėme ieškoti medicininės pagalbos, nes, liaudiškai tariant, koja buvo „išjungta“.
Kadangi skausmas buvo labai didelis, o ne paprastas koks eilinis raumens maudimas, taipogi buvo kaip ir darbo dienos pabaiga, tai be dvejonių nuvažiavome į ligoninę. Jei tai būtų atsitikę vidury dienos galbūt būtume vykę į polikliniką, kurioje draugė yra registruota.
Toliau įvykių seka buvo tokia:
Į ligoninę atvykome 17:35. Registratorė, susiraukusiu veidu, užregistravo, liepė pasirašyti lapelį, jog skubi pagalba gali būti apmokestinta ir padavė išspausdintą taloną-numeriuką, pagal kurį yra kviečiami pacientai (kaip banke, poliklinikoje ir kitose įstaigose, kur išspausdinami numeriukai ir reikia laukti kol jie užsidegs švieslentėje).
Prieš mus, eilėje laukė 4 pacientai.
Kitas įdomus dalykas, jog numeriukas, kurį padavė registratorė buvo išspausdintas 17:20 – anksčiau nei, kad buvo užregistruotas pacientas, bet apie tai vėliau... Taipogi ant numeriuko buvo nurodyta, kad registracija yra pas terapeutą. Klausimas: kaip registratorė gali spręsti pas ką siųsti pacientą. Klausimas iškilo dėl to, jog pas kitus, jau laukusius priimamajame pacientus, ant numeriukų buvo nurodyta registracija pas chirurgą ar traumatologą (tiesiog belaukiant pasiteiravome).
Visi laukiantys pacientai vienas po kito buvo kviečiami eiti pas savo gydytojus, galiausiai priimamajame likome laukti tik mes, t.y. draugė, kuri kentėjo nepakeliamą skausmą, ir aš.
Greitai priimamasis prisipildė naujais pacientais – ką atvežė su greitąją, kas pats su artimųjų pagalba pasiekė gydymo įstaigą.
Visi pacientai, atvykę vėliau po mūsų, gražiai eilės tvarka buvo kviečiami pas gydytojus, tačiau mes, kurie jau laukė ilgiausiai, nebuvome kviečiami.
Verta paminėti, kad priimamajame nebuvo „superekstra“ pacientų, kuriems trykštų kraujai ar būtų atviri lūžiai, dėl ko jie turėtų pirmenybę.
Nuo mūsų atvykimo praėjo apie 40 minučių.
Kai buvo pakviestas pas gydytoją ketvirtas pacientas, kuris atvyko po mūsų, registratūroje pasiteiravome, kokia tvarka yra kviečiami pacientai ir kiek dar reikės laukt skubios pagalbos. Iš registratūros darbuotojos sulaukėme pikto atsakymo, jog mums skirtas kitas specialistas nei kad kitiems pacientams ir liepė sėdėti ir laukti.
Nesinori kartotis, bet atvažiavome dėl didelio skausmo klubo srityje, kuris per tą laiką nė kiek nesumažėjo, o tik stiprėjo. Praėjo dar kiek laiko, bei dar trys pacientai buvo pakviesti pas gydytojus.
18:35 antrą kartą nuėjome prie regsitratūros langelio pasiteirauti, kada galime sulaukti pagalbos. Tik šįkart nuėjau su telefone įjungta filmavimo kamera.
Vietoj to, kad atsakytų į klausimus, registratūros darbuotojos pradėjo aiškinti, jog filmuot negalima, jog jos nekalbės, kol įjungta kamera, kad reikia gauti leidimą norint filmuoti (kokį leidimą reikia gauti filmuojant VšĮ įstaigą ir jos neišsilavinusius darbuotojus? Pacientai nebuvo filmuojami).
Galiausiai vieną jų prasitarė jog „gydytojas iškviestas“. Tai reiškia, jog gydytojo nėra darbo vietoje ir jis iškviestas iš kažkur. Gal miegojo, o gal šiaip ką veikė... Paklausus, kodėl skubios pagalbos skyriuje nesuteikiama pagalba per valandą laiko, jos nieko nesugebėjo atsakyti. Paklausus, kodėl registravimo numeriukas yra išsspausdinamas anksčiau nei kad atvyksta pacientas, jos taip pat nieko nesugebėjo atsakyti. Gal todėl jis ir neužsidegė švieslentėje kviečiančioje pas gydytoją, nes galimai buvo įbruktas senas, pagal kurį jau kažkas buvo nuėjęs?
Galiausiai visos registratūros darbuotojos atsitraukė nuo langelių, kas išvis pabėgo iš savo patalpos, kas nuėjo iki tolimiausio kampo, bet taip niekas ir nepapaiškino, kodėl nebuvo suteikta skubi pagalba. Klausimas: kodėl reikia slėptis, jeigu jos esą jos viską atliko taip kaip reikia?
Matant draugės skausmus, daugiau nebebuvo noro laukti ir iššlubavome iš SKUBIOS PAGALBOS SKYRIAUS taip ir nesulaukę pagalbos.
Pikta tai, kad skubios pagalbos paskirties gydymo įstaigoje nesulauki jokios pagalbos. Ir ne tai, kad gydytojai abejingi, bet „damos“, sėdinčios už registrūros langelių net neprileidžia iki gydytojų.
Išėjus iš ligoninės paskambinau 112, pasiteirauti, ką daryti ir kur kreiptis tokiu atveju, kai medicinos įstaiga, kurioje tikiesi sulaukti pagalbos, jos nesuteikia. Nesinorėjo daryt cirkų ir kviesti greitosios pagalbos automobilį, kuris vėl nuvežtų į tą pačią ligoninę, todėl paklausiau, į kokią dar medicinos įstaigą galime patys nuvykti, kad būtume priimti.
Operatorė nurodė, kur nuvažiuoti, kad gautume skubią pagalbą. Taigi atvažiavus į vieną poliklinika, iš jos registratūros buvome skubiai nukreipti pas budintį chirurgą (visgi penktadienio vakaras, t.y. laikas po darbo valandų), kuris iškart apžiūrėjo draugę, nusiuntė padaryti rentgeną ir padarius rentgeną nustatė, jog yra stiprus klubo sąnario uždegimas, paskyrė nuskausminamųjų ir davė siuntimą pas šios specializacijos gydytoją.
Gaila, kad gydymo įstaigose taikomi dvejopi standartai, o ypač kai juos taiko asmenys neturintys nieko bendra su medicina.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!