„Kava yra mano labai mėgstamas gėrimas ir juo, kaip turbūt dažnas žmogus, pasimėgauju kasdien. Kadangi kavos gėrimas man yra malonus dienos ritualas, dažnai ją geriu ne namuose, tačiau pastaruoju metu esu nustebusi pakilusiomis kavos kainomis mieste. Vieną kartą nuėjusi į tikrai niekuo neypatingą vietą, kurioje gaminama kava, parduodami desertai prie jos, už šaltą karamelinę kavą su pienu sumokėjau beveik 5 eurus – 4.75eur. Kavą dažniausiai geriu su augaliniu pienu, tačiau jis man taip pat kainuoja nei daug, nei mažai – apie 1eur, kadangi tokia pati kava su įprastu, karvės pienu kainuoja apie 4 eurus – 3.70eur. toje pačioje vietoje. Nusistebėjusi tokia kaina pagalvojau, kad nors ir galiu sau leisti pirkti kavą už tokią sumą, kadangi ji man labai skani, vistiek tai atrodo tikrai neproporcinga ir per didelė kaina“, – pastebi mergina.
Kadangi kavos kaina vilnietei pasirodė per daug išpūsta, ji nusprendė išbandyti ir kitas vietas, tokiu būdu atrasdama ir mažesnės kainos alternatyvą.
„Nutariau išbandyti kitą panašaus pobūdžio kavinę, kuri taip pat niekuo neypatinga, nėra pati jaukiausia ir gražiausia vieta prisėsti puodeliui kavos, labiau tinkanti kavą išsinešti. Nustebau ir vėl, kadangi kaina buvo lygiai tokia pati. Galų gale nusprendžiau apsilankyti netoliese esančioje kepyklėlėje prekybos centre ir joje tokią pačią kavą su augaliniu pienu įsigijau už 3.30eur. Na tai jau tikrai geresnė kaina už skanios kavos puodelį, o ir aplinka jaukesnė“, – džiaugėsi Saulė.
Brangi kava siūloma ir mokymosi įstaigose
Nors Saulė šiuo metu studijuoja ir gyvena Vilniuje, tačiau yra kilusi iš mažesnio miesto – Alytaus. Galvodama, kad didelės kavos kainos egzistuoja tik Vilniuje, jai teko dar kartą nusivilti – tiek Alytuje, tiek jos ugdymo įstaigoje kavos įsigyti pigiau nepavyko.
„Štai tokios kavinės, kuriose kavos kaina tuoj pasieks dienos pietų kainą darbo dieną, yra įsikūrusios ir mokymosi įstaigose, universitetuose. Taigi, tokias kainas turi mokėti ir besimokantys studentai, kurių pajamos tikrai nėra didelės. Šį eksperimentą atlikau ne tik Vilniuje, bet ir Alytuje. Mano nuostabai, kavos kainos čia irgi ne ką mažesnės, o galime puikiai suprasti, kad dažno alytiškio pajamos tikrai yra (arba logiškai mąstant) bent jau turėtų būti mažesnės, nei sostinėje gyvenančių ir dirbančių žmonių“, – mano ji.
Kadangi kavą mergina labai mėgsta ir tai prilygina mažam apdovanojimui už sunkią dieną, tačiau net ir pasimėgauti ja, sumokant gana didelę kainą, pavyksta ne visada – maitinimo įstaigos kartais nemaloniai nustebina netvarkinga aplinka.
„Nemalonu ir tai, kad nors kava kainuoja tokius pinigus, aplinka, kurioje norėtųsi išgerti tą kavą, dažnu atveju irgi nėra pati tvarkingiausia ir estetiškiausia, teko susidurti ir su nenuvalytais stalais, trupiniais ir kitais dalykais, kurie noro prisėsti tikrai nesuteikia. Tad galų gale, norisi, kad kaina atitiktų ir kokybę, juk už ją visi esame pasiryžę sumokėti daugiau!“, – istoriją baigė studentė.
Kodėl kyla kavos kainos?
Anksčiau „Delfi“ buvo rašoma, kaip kainų tendencijas komentuoja kavinių tinklai. Pasak „Taste Map“ bendraturtės Ievos Ivonės, daugiausia įtakos brangimui daro šįmet panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.
„Kadangi valstybė nuėmė galiojusį 9 proc. lengvatinį tarifą, dar padidėjo minimali alga, mes atlikome skaičiavimus ir tam, kad išsilaikytume ir žmonėms išmokėtume atlyginimus, ryžomės kainas pakelti 12–15 proc.“, – „Delfi“ sakė I. Ivonė.
Keturių „Brew“ kavinių bendrasavininkė Agnė Dėdinskienė antrino, jog kainas privertė kelti nuimta mokestinė lengvata. Čia gėrimų brangimas taip pat siekė apie 12 proc. Žaliavinės kavos kainos, jos teigimu, šiuo metu nusistovėjusios. Tuo tarpu „Caffeine“ tinklą valdančios „Reitan Convenience“ marketingo ir komunikacijos vadovė Lina Kaminskaitė atskleidė, kad šiemet dėl panaikintos PVM lengvatos ir brangstančių žaliavų kainos kavinėse augo maždaug 10 proc.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
