Ant priekinės keleivio sėdynės gulėjo jo striukė. Kai teikėsi į mus sureaguoti, atrakino dureles. Mano beveik dviejų metrų ūgio, stambus kelionės kolega su masyviu gyvūno transportavimo boksu sėdo į automobilio galą ir, be abejo, daugiau vietos tenai nebeliko. Aš norėjau sėsti į priekinę keleivio sėdynę, bet nepatenkintas ponaitis pareiškė, kad „visi sėstume į galą“. Aš paklausiau, ką tai reiškia, nes mane jo pareiškimas pribloškė, jis pasakė, kad ant šitos sėdynės guli jo daiktai. Antras jo sakinys buvo „galite važiuoti su kita mašina“. Po šio pasakymo likau be žado.
Kai vis tiek ponaičio nepaklausiau ir bandžiau sėsti į priekį, nes net jei gale ir būtų laisvos vietos, manau, kad keleivis, juolab tas, kuris mokės už kelionę, turi teisę atsisėsti į priekį, jis paėmė nuo sėdynės savo striukę ir užmetė priešais mane ant priekinio lango, kad aš nematyčiau kelio. Na, dangaus lopinėlis viršuje dar matėsi. Pradėjęs važiuoti, „mandagus“ vairuotojas be perstojo kartojo, kad galime važiuoti kitu automobiliu. Po kažkiek laiko tą jo striukę nuo lango aš nutempiau, nes įdomiai būtų, jei taip visą kelią ir būčiau važiavusi, žiūrėdama į ją. Tada puikusis taksi džentelmenas užsuko į pirmą pasitaikiusį kiemą ir mus iš automobilio su visu katinu ir jo transportavimo boksu įžūliai išsodino, nors klinikoje mums buvo paskirtas laikas, kada turėjome atvykti.
Matyt, jei tos striukės nuo lango nebūčiau nuėmusi, tai gal taip stipriai nebūčiau ponaičio supykdžiusi. Na, tokio įvykio per savo netrumpą gyvenimą nebuvau turėjusi ir net neįsivaizdavau, kad taip galėtų nutikti, nors taksi paslaugomis naudojamės dažnai. Kaip suprantu, neligotos psichikos taksistai siekia klientų, o ne dar jiems į automobilį net neįlipus, antruoju savo sakiniu pasako, kad važiuokit kitu automobiliu. Sprendžiant pagal situaciją, tai nemanau, kad šiandienos mūsų kelionės problema su šituo konkrečiu vairuotoju yra jam pirma. Neįsivaizduoju, kaip turėtų elgtis jo klientai, kad jis juos nuvežtų iki norimo adreso. Stebiuosi, kad mums artėjant prie jo automobilio, jis nepradėjo šaudyti.
Tikrai kyla klausimas, ar priimant dirbti taksistu, tikrinama žmogaus psichika? Nes nė vienas ne ligotos psichikos taksistas su klientais taip nesielgs. Šiaip situacija yra verta patekti į gerą filmą -komediją apie taksistą, kuris, iškviestas pas klientus, atvažiuoja tam, kad užsirakintų nuo jų ir pasakytų, jog klientai kviestųsi kitą automobilį. Na, mes taip ir padarėme ir po 5 minučių jau važiavome su kitos firmos taksi vairuotoju Aleksandr Paschalskij, kuriam reiškiame padėką už labai mandagų aptarnavimą.
Taip pat kyla klausimas, ar ankstesnė firma kompensuos nuostolius, patirtus už sugaištą laiką, nenormalią situaciją ir moralinius nemalonumus, kilusius dėl šios firmos „firminio“ vairuotojo?
***
DELFI kreipėsi į DELFI skaitytoją nuvylusios firmos atstovus ir paprašė pakomentuoti šią situaciją. Jų rinkodaros vadovė patikino, kad apie šią situaciją buvo informuoti, susisiekė ir su vairuotoju, ir su klientu, todėl situacija išspręsta taikiai, keleiviams skirtas kuponas nemokamai kelionei.