„Jau kurį laiką blogai jaučiausi, sutrikęs virškinimas, kamuoja žarnyno problemos. Gydytoja, pas kurią lankiausi, pasakė, kad gerai būtų kuo skubiau pasidaryti kolonoskopiją. Galbūt nėra nieko baisaus, tačiau dėl visa ko užtempti nereikėtų, sakė ji. Tai buvo kovo mėnesį. Pradėjus ieškoti, kur galėčiau atlikti šį tyrimą, mane užrašė rugpjūčio pabaigai. Beveik po pusės metų!“ – piktinasi Dainius.
Jis sako, kad tiek laukti nesinorėjo, juo labiau, kad savijauta negerėjo geriant vaistus. Jis sako nutaręs kreiptis į privačią kliniką.
„Ten manęs iš karto paklausė, ar tinka vizitas po dviejų dienų. Dviejų dienų vietoj pusės metų! Tai ar čia tos eilės dirbtinai sukuriamos, ar kas yra? Aišku, sumokėti teko riebią sumą pinigų. Kadangi tyrimą dariausi su nejautra, sumokėjau kiek daugiau nei 200 eurų. Gerai, kad galiu sau tai leisti, o kaip tiems, kurie ir šiaip vos suduria galą su galu“?“ – rašo jis.
Dainius priduria, kad paskutinis kantrybės lašas išseko, kai praėjusią savaitę bandė su skaudančiu dantimi gauti nemokamos pagalbos.
„Paskambinus į Karoliniškių polikliniką man pasakė, kad tai dienai jau neberegistruoja, nes laikų nėra. Kitą dieną pasiūlė paskambinti anksti ryte ir tikėtis, kad užregistruos. Žinot, danties skausmas yra vienas baisiausių skausmų, bent man, todėl rizikuoti, kad ir dar kitą dieną nepriims, nutariau vėlgi – mokėti pinigus ir eiti privačiai. Panašu, kad tik taip ir beįmanoma gauti sveikatos priežiūros paslaugas, o ne nemokamai.
Bet tai kam tuomet mes mokam tą PSD? Gal jau pridėkime tą mokestį prie algos, o kai reikia patekti pas gydytojus, patys ir susimokėsim? Nes dabar mokame du kartus, vienas iš jų – už paslaugą, kurios realiai negauname“, – savo nuomonę dėsto Dainius.
Eilėje pas odontologą gali tekti laukti mėnesį
Kaip „Delfi“ aiškino Karoliniškių poliklinikos atstovė Justina Šlimienė, šioje poliklinikoje planinės gydytojo odontologo konsultacijos tenka palaukti apie mėnesį. Vis dėlto, tikina ji, pacientai, kurie skundžiasi ūmiais dantų skausmais, priimami kreipimosi į polikliniką dieną.
„Aprašytos paciento situacijos pakomentuoti bei įvertinti neturime galimybės, nes nežinome konkrečių paciento duomenų bei kitų jo kreipimosi aplinkybių. Skubi odontologinė pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir terminais. Kitais atvejais pagalba teikiama planine tvarka“, – aiškina poliklinikos atstovė.
Ji priduria, kad aktuali informacija apie eiles poliklinikoje ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose viešai skelbiama Teritorinių ligonių kasų tinklalapyje.
Ministerija: imamasi kompleksinių priemonių eilėms mažinti
„Delfi“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu pakomentuoti, ar imamasi ir kokių priemonių imamasi stengiantis sumažinti eiles pas gydytojus. Raštu atsiųstame atsakyme aiškinama, kad eilės pas gydytojų priklauso nuo daugybės veiksnių.
„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, eilės planinei pagalbai egzistuoja, jos dažnai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų ar gydytojų populiarumo, įstaigos pajėgumo suteikti mažesnį ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų. Pačios gydymo įstaigos kaip ilgų eilių priežastis dažnai įvardija gydytojų nedarbingumą, kvalifikacijos kėlimą, specialistų trūkumą ar atostogas.
Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos atsakingos institucijos imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų: mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos, tobulinama Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema, ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių planavimui, skatinant gydytojus rinktis darbą regionuose ir didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių tose studijų kryptyse, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai“, – teigiama atsakyme.
SAM pabrėžia, kad sveikatos priežiūros įstaigos administracija taip pat turi ieškoti sprendimų bei žmogiškųjų išteklių, kad reikiamos paslaugos pacientams būtų suteiktos greičiau.
„Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiauja su gydymo įstaigomis ir medikų bendruomene ir bendromis pastangomis siekia gerinti darbo sąlygas sveikatos priežiūros specialistams, kurti patrauklią darbo aplinką. Ministerija nuolat akcentuoja, jog siekiant pritraukti, įgalinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, svarbu taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, kurti palankų psichoemocinį klimatą, organizacinę kultūrą, suteikti profesinio tobulėjimo galimybes, įtraukti į sprendimų priėmimą, užtikrinti savęs realizaciją, padėti sėkmingai integruotis į regioną, visuomenę, kolektyvą bei taikyti kitas pinigines (studijų kainos apmokėjimą, apgyvendinimo, transporto finansavimą ir kt.) ir nepinigines skatinamąsias priemones“, – rašome atsakyme.
Taip pat tikinama, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas – šiuo metu vykdomos sveikatos priežiūros įstaigų reformos prioritetai, o pokyčiams sveikatos sektoriuje įgyvendinti iki 2030 metų suplanuota 965 mln. eurų investicijų.
„Jos bus skirtos infrastruktūros gerinimui, šiuolaikiškai medicinos įrangai, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų stiprinimui ir jų pritraukimui į regionus, šiuolaikiškų vadybos modelių diegimui ir kitoms priemonėms, kurios prisidės prie geresnio paslaugų prieinamumo ir kokybės“, – aiškina SAM.