Kas yra gamtinė žemdirbystė?
Šių laikų visuomenei ne paslaptis, kad daržovės, kurias kiekvienas perkame prekybos centruose, yra užaugintos chemikalų pagalba ir jokios naudos organizmui nesuteikia. Net ir soduose augindamas daržoves retas apsieina be trąšų bei technikos pagalbos. Lietuvoje jau ne pirmus metus populiarėja revoliucinis ūkininkavimo būdas – gamtinė žemdirbystė, dar vadinama inteligentiško tinginio daržu.
Šios žemdirbystės unikalumas slypi jos paprastume ir natūralume - ūkininkaujant šiuo būdu visas augimo procesas paliekamas gamtai. „Inteligentiško tinginio“ daržo žemė nedirbama – neariama, nekasama, netręšiama ir netgi nelaistoma, tokiu būdu augintas derlius pasižymi ypatingu skoniu ir kvapu.
Natūralioje gamtoje dirvožemis yra „auginamas“, kasmet užaugusi augalų masė krenta ant žemės, yra skaidoma mikroorganizmų ir tampa augalų maistu. Taip susidaro kompostas – natūrali gamtinė trąša, kuri yra kiekvieno ekologiškai prižiūrimo daržo sėkmės paslaptis. Kitas gamtinės žemdirbystės pliusas – šios žemės nereikia ravėti.
Sąvoka „piktžolė“ gamtinėje žemdirbystėje neegzistuoja, lysvėje auganti žolė yra būsimas daržovių maistas, vadinamas mulčias. Vienas pagrindinių šio auginimo principų - augalams suteikti kuo daugiau saulės energijos, todėl ravėti galima tik tas žoles, kurios užstoja saulę.
Atrodytų, darbo nereikalaujantis auginimo būdas, bet daržo mulčiavimas – laiko ir pastangų reikalaujantis užsiėmimas. Kad galėtumėte užkloti žemę nupjautos žolės, šiaudų ar šieno sluoksniu, visa tai pirmiausia reikia užsiauginti, nusipjauti ir atsinešti. Buvusi kasama dirva tiesiog mulčiuojama storu lapų sluoksniu visus metus ir daugiau niekada nedirbama, leidžiant susikurti dirvožemio ekosistemai.
Tokios dirvos ne tik nereikia ravėti, bet ir laistyti - esant temperatūrų skirtumui tarp dirvos ir oro, po mulčiumi kondensuojasi daug drėgmės. Jau po metų dirva tampa puri, joje prisiveisia daug sliekų, ženkliai pagerėja augalų augimas, jie nustoja sirgti.
Turi nuosavus diržus, bet gamtine žemdirbyste užsiima nuomotuose
Gamtinei žemdirbystei vis populiarėjant, tikriausiai kiekvienam norisi bent išbandyti šio natūralaus auginimo būdą ir paragauti sveikų daržo gerybių. Jos propaguotojai noriai padeda naujokams - interneto svetainėje įkūrė forumą, taip pat organizuoja seminarus bei mokymus šia tema.
Paieškoję internete galite rasti ne vieną ūkininką, kuris šiuo būdu užsiaugina daržovių ne tik savo reikmėms. Už tam tikrą mokestį jis netgi pristatys daržoves tiesiai jums į namus- tai populiarus ir patogus prekių gavimo būdas visame pasaulyje.
Žaliavalgystę daugelį metų propaguojanti vilnietė G. Jonaitytė jau kelerius metus gamtinės žemdirbystės derliumi džiugina ne tik artimuosius, bet ir pažįstamus. „Daugelis žmonių norėtų turėti nuosavą daržą ir galimybę sveikai maitintis, bet neturi tokių galimybių dėl žemės ploto trūkumo arba dėl laiko stokos. Todėl patikėkite šitą darbą mums ir mes pasirūpinsime Jūsų daržu sezono metu“, - sako Gintarė. Gyvo maisto seminarus vedanti mergina tikina, kad pastebėjo, jog žmonės yra ištroškę natūralumo ir aukštos produkto kokybės.
Pajutusi vis didesnį sveikų daržovių populiarumą bei poreikį vilnietė nusprendė nuomoti žemės sklypus norintiems užsiimti gamtine žemdirbyste. Daržai nuomojami 23 kilometrų nuo Vilniaus atstumu, Daučionių kaime, toli nuo miesto teršalų ir magistralinių kelių. Aplink nėra vykdoma intensyvi žemdirbystė, todėl dirvožemyje nėra cheminių trąšų, aplinka labai miškinga, dirva pilna deguonies. Pasisodinti ir prižiūrėti daržoves galėsite patys arba Jūsų daržu, už papildomą mokestį, pasirūpins apie šią žemdirbystės rūšį išmanantys darbuotojai. Jeigu bus poreikis – Jūsų užaugintą derlių jie pristatys tiesiai į namus.
„Man labai gaila, kad šiais, greito tempo laikais, kai visko norima čia ir dabar, žmonės sutinka valgyti nesveiką, dirbtinai ir greitai užaugintą maistą ir pamiršta gamtos dėsnius ir tempus“, – sako Gintarė. Pašnekovė taip pat turi viziją organizuoti edukacines ekskursijas, kad Lietuvos žmonės galėtų susipažinti su šiuo natūraliu žemdirbystės būdu.
Kaip dirbti žemę, jos nedirbant
Visų pirma, dirvožemis nepurenamas, nekasamas, leidžiama susikurti natūraliai struktūrai, kuri užtikrina dirvai reikalingą kvėpavimą, drėgmę ir sąlygas gyviems organizmams. Taip pat, dirva visada turi būti uždengta negyvų augalinių atliekų (sausos žolės, lapų, šiaudų, pjuvenų ir pan.) sluoksniu. Dirvos derlingumas gamtinėje žemdirbystėje - tai ne maisto medžiagų kiekis dirvoje, o mikrobiologinis dirvos aktyvumas. Tai nenutrūkstantis procesas, kai skaidoma organinė medžiaga ir gauti komponentai nuolat, mažomis porcijomis bei reikiamos sudėties, perduodami augalams.
Gamtine žemdirbyste galite užsiimti tiek dideliuose plotuose, tiek viename kvadratiniame metre. Intensyvusis variantas, kai naudojama daug augalinio mulčio, ypatingai tinka mažiems sklypeliams. Žemdirbystės intensyvumas ir gaunamo derliaus dydis tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio organizmams „sumaitinamo“ organikos kiekio. Taikant visas priemones intensyvinti fermentacijai, šie derliai ne tik kiekybe bet ir kokybe gerokai lenkia ariamuoju būdu užaugintus derlius. Taip pat nepamirškite, kad šis būdas – saugus gamtai, o kurdami saugią aplinką padedame sau.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.
Talentų Karta - tai organizacija, kuri jauniems žmonėms padeda aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui rasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.
Jaunimui - tai kaip svajonių universitetas, kuriame daug savęs patyriminio pažinimo, o verslui – kaip patobulinta įdarbinimo agentūra, padedanti surasti labiausiai motyvuotus ir gebančius dirbti darbuotojus.
DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų Kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir, atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.
www.talentukarta.lt