Žaliųjų judėjimai: nuo taikių protestų iki ekoterorizmo

Jei pasaulis elgiasi netinkamai – kenčia planeta; jei planeta kažką „iškrečia“ – kenčia pasaulis. Mūsų gyvosios planetos „pamokos“ dažniausiai būna itin skausmingos – stichinės nelaimės ar klimato kaita daro didžiulę įtaką pasauliui. Nors ir per lėtai, bet pasaulis bando keistis. Praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje atsiradusios organizacijos, veikiančios iki šių dienų, bando pažaboti beprotiškus žmonių veiksmus prieš gamtą. Kas jie?

„Greenpeace“ įtikino Brigitte Bardo įsiamžinti su ruonių jaunikliu

Bene pati garsiausia tarptautinė aplinkosaugos organizacija, įkurta 1971 metais Vankuveryje, Kanadoje, yra „Greenpeace“. Tie, kas yra neabejingi gamtai ir jos išsaugojimui, tikriausiai yra bent vieną kartą pasirašę po šios organizacijos inicijuotomis peticijomis internete. „Greenpeace“ įkūrę jauni žurnalistai, meninkai, mokslininkai ir tiesiog hipiai iš Kanados anuomet tikrai negalvojo nei apie ateities technologijų galimybes buriant bendraminčius, nei apie milžinišką „Greenpeace“ plėtrą. Septintojo dešimtmečio aušroje būrelis aktyvistų susirinko išreikšti protestą prieš Richardo Nixono planuojamus atominius bandymus Amčitkoje, Aliaskos valstijos saloje. Nuo to laiko Bobas Hunter‘is, vienas iš organizacijos krikštatėvių, siekė ne tik atkreipti pasaulio dėmesį į žmogaus daromą žalą gamtai ir gyvūnams, bet tuo pačiu bandė išpopuliarinti ekologiją.

Organizacijos nariai nestokojo drąsos pripučiamomis valtimis pridengti banginius nuo brakonierių ar stabdyti ruonius medžiojančius ledlaužius. Savo ideologija jie taip pat įtikino ir tuo metu bene žymiausią Prancūzijos kino žvaigždę Brigitte Bardot. Visame pasaulyje išplatinta fotosesija, kurioje Prancūzijos gražuolė laiko apsikabinusi ruonį jauniklį, buvo siekiama įtikinti visuomenę atsisakyti dėvėti ruonių kailinius. Ironiška, tačiau vienas iš pirmųjų organizacijos dalyvių prisipažįsta, kad aktyvistai nė negalvojo kurti organizacijos, besirūpinančios aplinkosauga, o tuo labiau tapti įžymiais.

Nesutarimai organizacijos viduje

Anarchistiniais pagrindais suburtoje organizacijoje netrūko ir konfliktų. Sklisdamas po pasaulį kanadietiškas „Greenpeace” judėjimas pirmąjį savo ofisą JAV atvėrė San Fransisko mieste. Tuo metu Kanadoje likusioje „Greenpeace” dalyje jau tvyrojo įtampa. Paulo Watsono, vieno iš įkūrėjų, vadovaujama grupė laikėsi nuomonės, kad „Greenpeace” praleidžia daugiau laiko rašydama kalbas, užsiimdama parašų rinkimu peticijoms ir manifestuodama gatvėse, nei iš tiesų imdamasi realios veiklos prieš brakonieriavimą jūrose. Šioms Paulo Watsono nesmurtinės agresijos idėjoms pritarė ir San Fransisko padalinys. Matydami skirtingas veiklos kryptis abu padaliniai netrukus ėmė traukti antklodę į savo pusę, diskutuoti dėl „Greenpeace“ vardo panaudojimo ir organizacijos nuostatų. Galiausiai 1977 m. Vankuverio „Greenpeace“ į teismą padavė San Fransisko žaliuosius.

Nors organizacijos ideologija kentėjo nuo vidinių prieštarų, šis konfliktas davė pradžią kitam garsiam judėjimui „Sea Shepherd”, vadovaujamam Paulo Watsono ir palaikomam gausaus Holivudo įžymybių rato. Pamela Anderson, Seanas Penas, Charley Seanas, Pierce Brosnanas ir kt. ne tik ambasadoriauja šiai organizacijai, bet ir remia finansiškai.

Ekoteroristai piemenėlių veidais

Japonai „Sea Shepherd“ (iš anglų kalbos „Jūros piemenys“) praminė ekoteroristais. Organizacijos įkūrėjas, už pasipriešinimą japonų nelegalios žvejybos laivams trečiu pagal ieškomumą Interpolo sąrašuose įrašytas Paulas Watsonas teigia, kad jam šis pavadinimas nepatinka, nes tikrieji teroristai yra pasaulio vandenis išnaudojantys brakonieriai. Tačiau, jo nuomone, turėti tokį bauginantį pavadinimą naudinga, nes dabar dažnas brakonierius, išvydęs besiartinančius „Sea Shepherd“ laivus, meta viską ir bėga iš nusikaltimo vietos. „Sea Shepherd“ organizacijos nariai išsiskiria tiesioginiais veiksmais, bandant užkirsti kelią jūros nusikaltėliams. Būtent dėl agresyvaus, bet nesmurtinio pasipriešinimo Paulas Watsonas paliko „Greenpeace“ ir įkūrė „Sea Shepherd“ – jis manė, kad kovai tinka bet kokios priemonės, todėl dar vienos banginių operacijos su „Greenpeace“ metu jis prisirišo prie lynų, tempiančių bejėgį gyvūną ir taip buvo daužomas į visas puses, kol medžiotojai suprato, ką jie daro.

Šiuolaikinės technologijos yra galingas ginklas, todėl jomis naudojasi kiekvienas. „Sea Shepherd“ išsiskiria savo puikia viešųjų ryšių organizacija – 2008 metais per gyvūnų mylėtojų kanalą „Animal planet“ buvo pradėta rodyti laida „Banginių karai“ (angl. Whale Wars). Kassavaitinėje laidoje rodomi aktyvistų grupės susidūrimai su Japonijos banginių medžiotojais prie Pietų vandenyno. Organizacija taip pat viešina ekspedicijų klipus internetinėje svetainėje „Youtube“.

„Žaliųjų“ istorija užfiksuota dokumentiniame filme

Bėgantys metai ir besiplečianti veikla padarė gana didelės žalos „Greenpeace“ organizacijai. Nors šiuo metu jie gali pasigirti turintys tautines ir regionines būstines 41 šalyje ir yra remiama 2,8 mln įvairių rėmėjų ir labdaros organizacijų, pasigirsta kalbų apie šios organizacijos ne itin skaidrią veiklą. Pavyzdžiai, atsiranda tvirtinančių, jog ši organizacija yra dviveidė. „Greenpeace“ aktyviai protestuoja prieš atomines elektrines Europoje, bet pamiršta apie pasenusio tipo amerikietiškus reaktorius dabartinėse JAV elektrinėse. Įdomu yra tai, kad Kanadoje ši organizacija jau seniai prarado labdaringos organizacijos statusą. Savo oficialiame tinklalapyje „Greanpeace“ skelbiasi, kad siekia pakeisti visuomenės elgesį ir požiūrį į gamta, bet spaudoje išlendantis ne tokie gražūs faktai sukelia įtarimų.

Kad ir kokie gandai sklandytų apie bet kurią ekologinėmis idėjomis pagrįstą organizaciją, reikia didžiuotis, kad šiandieną mes gyvename visuomenėje, kuriai yra svarbu, kaip atrodo jų gyvenamoji aplinka. Organizacijos „Greenpeace“ ir „Sea Shepherd“ saugo ne tik mūsų planetą nuo neatsakingo pasaulio, bet taip pat ir jį keičia.

2015 metais režisierius Jerry Rothwell‘as, pats prijaučiantis organizacijų veiklai, pasauliui pristatė bene pirmą kartą išsamiai „Greanpeace“ istoriją pristatantį filmą „Kaip pakeisti pasaulį“ (angl. k. How to Change the World). Įžvalgus dokumentikos kūrėjas filme pristato ne tik šlovingas, idealizmo pripildytas organizacijos akimirkas, tačiau nevengia leistis ir į asmeninių dramų bei ideologinių konfliktų analizę.

Lietuvoje gamtos mylėtojai ir palaikymą šios organizacijoms jaučiantys aktyvistai filmą galės išvysti rudenį vyksiančio festivalio „Nepatogus kinas“ metu.