Dar tokios nešvaros ir netvarkos neteko matyti! Atvykimo dieną kambarys netvarkytas (smėlis ant kušetės, kriauklė purvina, tualetas dvokia, puodelis purvinas... Išsivaliau pati, bet ar taip turi būti?). Kambarys nebuvo tvarkomas ir savaitės eigoje. Muilo nebuvo, rankšluosčių nė karto nepakeitė.
Bendro naudojimo patalpose, duše prie baseino, persirengimo kainose, salėje buvo nevaloma, purvina. O koronavirusas? Koronos čia nėra...
Tikrai nekaltinu valytojų, nes akį akivaizdžiai rėžė jų trūkumas. Kaip ir buvo matyti trūkumas kitų darbuotojų. Tie, kurie buvo, vertėsi per galvas, mums teikdami paslaugas ir sugebėdami būti malonūs, paslaugūs. Eilės prie procedūrų, nežinant nei kur stoti, nei ko klausti.
Viskas sukėlė daug klausimų: kam užrašomi procedūrų laikai, kodėl nesilaikoma atstumų, higienos, kodėl ligoniai su ramentais ir kitomis bėdomis turi stovėti ir grūstis? Kodėl tiek mažai darbuotojų? Dar, be to, gulėjome ant kušečių, ant kurių jau gulėjo kitas žmogus... Kai kitur sanatorijose po kiekvieno paciento/kliento patiesiamas naujas popierius.
Beje, jei siūlot procedūras, turėtumėte ir užtikrinti, kad jas gausime, o ne siūlysite kitas. Juolab, tikrai didelė buvimo sanatorijoje kaina! O procedūros prastos.
Siūlyčiau „Energetiko“ vadovams apsilankyti kitose sanatorijose ir pasisemti darbo ir paslaugų organizavimo patirties.
Svetima gėda buvo matyti, kaip darbuotojai verčiasi per galvas procedūrų metu ir net valgykloje. O dar „linksmiau“ buvo, kai stebėjome, kaip vienas žmogus turi mums įdėti maistą, ir nurinkti indus, ir spėti dezinfekuoti stalus... Beje, jei klientams pasiūlytumėte vienkartines pirštines, patys įsidėtumėme maistą – kaip kitose sanatorijose. Bet, matyt, taupote...
Visur reklamuojatės labai gražiai, o vaizdas atvykus – slogus. Beje, pas jus reabilituotis nenorėčiau, nematau perspektyvų apsveikti. Bandžiau per savaitę pasisveikatinti nugarą, kas pavykdavo kitose sanatorijose, deja, dar ir nervus pasigadinau. Ačiū jūsų registratūros darbuotojai, kuri padėjo bent šiek tiek pagerint situaciją!
Ačiū „Energetiko“ darbuotojams ir sėkmės jiems, dirbant tokiomis sąlygomis. Norėčiau grįžti, nes vieta nuostabi, bet tik tada, kai susitvarkysite visomis prasmėmis.
***
Sanatorijos „Energetikas“ atstovų teigimu, į visus skundus bei pageidavimus būna atsižvelgiama.
„Labai gaila, kad apie šią situaciją informacijos iki šiol mes neturėjome, darbuotojams jokių skundų, kurie minimi jūsų tekste, perduota nebuvo ir neturėjome galimybės atsižvelgti į klientės pastabas dar jai viešint pas mus.
Visų pirma norime pabrėžti, kad mūsų įstaigoje laikomasi visų būtinų saugumo reikalavimų, darbuotojai yra tinkamai apmokyti, klientai tiek žodžiu, tiek specialiais ženklais yra informuoti apie būtinų saugumo priemonių laikymąsi. Informacija apie būtinus veiksmus nuolat yra atnaujinama, komandai visada pateikiamos naujausios rekomendacijos bei reikalavimai. Norime pasidžiaugti ir pačių mūsų klientų sąmoningumu, kurie dažnai vienas kitą sudrausmina, jei pastebi saugumo priemonių nesilaikymo atvejus, informuoja mūsų darbuotojus.
Pagal esamus klientų srautus esame nustatę optimalų tiek gydytojų, tiek aptarnaujančio personalo skaičių siekiant tinkamai aptarnauti mūsų klientus ir suteikti kokybiškas paslaugas. Kartu visada atsižvelgiame į klientų išsakomas pastabas ir esant poreikiui, pasitelkiame papildomus resursus.
Esant bet kokiems nesklandumams, pastebėjimams ar komentarams, klientui informavus įstaigos darbuotojus, neatidėliotinai imamės priemonių, kad klientai liktų pakenkti tie poilsiu, tiek paslaugomis. Žinoma, esant dideliam klientų skaičiui, galimos ir žmogiškos klaidos, tad labai apgailestaujame, jei teikiamos paslaugos neatitiko klientės lūkesčių ir labai prašytume visais atvejais apie tai drąsiai informuoti mūsų komandą“, – komentavo „Energetiko“ atstovai.
***
Papasakokite apie savo patirtį sanatorijose bei poilsio namuose. Pasidalinkite savo istorija su skaitytojais kad ir anonimiškai – laiškus bei asmeninius pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
Populiarių „Piliečio“ pasakojimų autoriai apdovanojami knyga. Kviečiame susipažinti su mūsų knygų lentynos naujovėmis.
Mary Higgins Clark, Alafair Burke „Niekada nebūsiu tavo“ – knyga detektyvų ir trilerių mėgėjams.
Laura Moran susižadėjo su Aleksu ir jie planuoja vestuves, medaus mėnesį ir ieško tobulų namų bendram gyvenimui Niujorke.
Tačiau tuo metu į Laurą kreipiasi Robertas ir Sintija Belai, garsaus ir talentingo gydytojo Martino Belo tėvai. Prieš penkerius metus Martinas buvo nušautas vos įvažiavęs į keliuką prie savo namo. Tėvai įsitikinę, kad tai padarė jo nenuspėjama žmona Kendra. Norėdami įrodyti Kendros kaltę ir perimti vaikų globą, jie prašo Lauros imtis šios bylos „Įtariamųjų“ laidoje.
Nuo Martino mirties Kendrą persekioja visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys ir įtarimas dėl vyro mirties. Ji parodoma kaip uždara, psichiškai nestabili, besirūpinti tik pinigais. Lauros laida padėtų jai pataisyti reputaciją.
Pradėjusi gilintis į bylą, Laura supranta, kad Martinas nebuvo toks idealus vyras, tėvas ir gydytojas, ir turėjo savų paslapčių. O tuo metu Laurą stebi nepažįstamasis ir svarsto, ar jos kas nors pasigestų...
M. J. Arlidge „Melagis melavo“ – patiks detektyvų ir trilerių mėgėjams, Jo Nesbo gerbėjams.
Vidury nakties dangų nutvieskia trys gaisrai. Tai negali būti sutapimas. Detektyvė Helena Greis tai suvokia, kaip pranešimą apie naujas blogio jėgas. Tai ne šiaip adrenalino ištroškęs padegėjas, tai kruopščiai suplanuotos žmogžudystės.
Kodėl padegėjas pasirinko būtent šias aukas? Ko jis siekia? Ar Helena ir nepailstanti jos komanda suspės užkirsti kelią kitiems gaisrams ir laiku išgelbės nekaltas gyvybes?
Lenktynės su ugnimi prasideda...
Liz Fosslien, Mollie West Duffy „Meditacija kasdieniame gyvenime“ – patiks jei domitės meditacijomis, asmeniniu tobulėjimu, emocine sveikata.
Mūsų galva nuolat pilna minčių: planų ateičiai, prisiminimų apie praeitį, svajonių apie tai, ko neturime ir apgailestavimų dėl to, ko nebeturime. Tačiau labai retai susimąstome apie tą akimirką, kurioje esame DABAR: kuo kvepia oras, kurį dabar įkvepiame, kokie garsai mus supa, ką mes jaučiame būtent šią akimirką. O tikra ir yra tik ši akimirka, kurioje esame dabar, ji ir turėtų būti pati svarbiausia, bet retas tai suvokia bėgdamas rutinos labirintuose. Padėti pajusti akimirkos svarbą gali sąmoningas įsisavinimas (mindfulness).
Gary Chapman „Septyni meilės dėsniai“ – patiks Gary Chapman knygų skaitytojams, ieškantiems darnos su savimi ir aplinkiniais.
Septynios mylinčio žmogaus savybės nėra penkių meilės kalbų priedas. Jos yra kiekvienos meilės kalbos pagrindas. Kad mylėtume veiksmingai bet kokiuose tarpusavio santykiuose, turime taikyti šiuos septynis įpročius, kad išsiugdytume nuostatą mylėti paprasčiausiose situacijose.
***
Taip pat siųsdami skaitytojų simpatijas pelnančius pasakojimus galite dovanų gauti ir knygas jūsų mažiesiems.
Nicola Kinnear „Ššš... Tyliau! Kaip žvėreliai mokėsi klausyti“ – knyga, skirta 2-5 metų vaikams.
Tyli maža laputė turi bėdą. Triukšmadariai draugai jos visai nesiklauso. Lapė pastebėjo šį tą nepaprastai svarbaus – didžiulį baisų lokį! Bet kaip perspėti žvėrelius, kurie šitaip triukšmauja?
Paišdykaukite kartu su miško neklaužadomis ir sužinokite, kaip laputė, pavojui žvelgiant į akis, galų gale atgavo balsą.
Julie Sykes „Vienaragių akademija. Leila ir šokėjas“ – patiks mergaitėms nuo 6 m., vienaragių mylėtojoms.
Leila negali patikėti, kaip jai pasisekė mokytis Vienaragių akademijoje! Ji žavisi savo vienaragiu, vardu Šokėjas, nors ji nedrįsta šokinėtų ir joti taip greitai, kaip jų draugai.
Kai pradeda nykti medžiai aplink Žėrintį ežerą, Leila turi rasti drąsos pasinerti į jaudinantį nuotykį su Šokėju, kad surastų vaistą ir išgelbėtų medžius!