Stereotipas nr.1: atlyginimas priklauso nuo vadovo ir jį reikia „išsimušti”
Kai mes sakome, kad atlyginimą reikia „išsimušti”, įtikime, kad atlygis priklauso ne tiek nuo mūsų, kiek nuo vadovo. Klaidinga manyti, kad tas vadovas, kuris pakelia atlyginimą, yra geras, o tas, kuris nekelia, yra blogas. Kuriant karjerą, svarbu suprasti, kad atsakomybė už gaunamą atlygį priklauso nuo gebėjimo kurti vertę, o ne nuo atlyginimo „išsimušinėjimo” technikų.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis įsitikinęs: „Tik labai išimtiniais atvejais tai gali priklausyti nuo vadovo. Daugeliu atvejų atlyginimas priklauso nuo to, kokią pridėtinę vertę ir naudą darbuotojas sukuria kompanijai. Jeigu jis kurią vertę kompanijai, vadovas daro viską, kad tik išlaikytų tokį darbuotoją“.
Apie teigiamą ryšį tarp atlyginimo ir kompanijos tikslų kalba ir „Ndx energija“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius: „Atlyginimas priklauso nuo daug objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Labiausiai priklauso nuo to, kiek darbuotojas prisideda prie įmonės tikslų siekimo. Kuo daugiau jis prisideda prie tikslų siekimo, tuo daugiau jis gauna“.
Pašnekovai teigė, kad darbdavio atsakomybė yra sudaryti visas sąlygas kurti vertei. Darbuotojų atsakomybė - išnaudoti turimas sąlygas ir kurti naudą. Rezultatai dažnai skiriasi, nors sąlygos vienodos: vadovas tas pats, rinka ta pati, kiti išoriniai veiksniai identiški.
Tai patvirtina „Remax“ vadovas Žiulijanas Galeckas: „Mes turime žmonių, kurie pas mus uždirba ir 15000, ir 20000 litų (per mėnesį), tačiau yra žmonių, kurie realiai nieko neuždirba arba uždirba labai mažai”.
„Žmonių, kurie gauna minimalų atlyginimą penkerius metus ir žmonių, kurie gauna didelį atlyginimą, požiūris totaliai skiriasi“ – pastebi Arvydas Avulis.
Asmeninės atsakomybės faktorių pabrėžia ir Žiulijanas Galeckas: „Tie žmonės, kurie prisiima didesnę atsakomybę, gauna didesnę dalį kuriamos vertės nei kiti“.
Stereotipas nr. 2: sunkiai dirbsiu ir pasieksiu rezultatą
Daugelis iš mūsų žino, kad lietuviai yra darbšti tauta. Dažnai tai yra mūsų stiprybė, tačiau už jos slypi dar vienas stereotipas. Klaidinga manyti, kad jeigu sunkiai dirbsiu, pasieksiu rezultatą. Jeigu apsižvalgytume aplinkui, pamatytume, kad yra daug žmonių, kurie sunkiai dirba, bet kuria mažą pridėtinę vertę.
„Jeigu tikslų neišsigryninsi, nesuprasi, koks kompanijos tikslas ir koks tavo darbo tikslas. Sunkus darbas gali būti bergdžias reikalas, laiko švaistymas. Gali žmogus dirbti ir mėnesius, ir metus ir būti neįvertintas. Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokie yra tavo darbo tikslai ir kokią naudą, pasiekus tuos tikslus, gaus kompanija“ – aiškios krypties svarba tiki Arvydas Avulis.
I. Staškevičius pastebi, kad rezultatui turi įtakos daugiau veiksnių: „Nėra kito kelio pasiekti rezultatą – tik darbas. Bet darbas būna įvairus. Dažnai darbas matuojamas valandomis arba dienomis, o tai ne visada teisinga. Labai svarbu darbuotojo kūrybingumas, sistemingas požiūris į darbą, sugebėjimas išnaudoti komandinio darbo galimybes, įsitraukimas, savo pasiūlymų teikimas. Yra daug faktorių, kurie reikalingi kuriant vertę“.
Regimantas Buožius, bendrovės „Acme kompiuterių komponentai“ direktorius, tvirtina, kad jam labiau padėjo ne tiek sunkus darbas, kiek tai, kad jam patiko jo darbas. Tai turėjo didesnę įtaką pasiekimams nei sunkus darbas.
„Manau, kad stereotipai „daug dirbsi“, „anksti kelsiesi“ yra tam tikros programos, kurios užduodamos jaunam žmogui. Manau, kad tai yra klaidingi dalykai, savotiški savęs raminimai. Ar man patinka žmonės, kurie daug dirba? Tokio vertinimo nėra. Jeigu sėdi ne toje vietoje ir daug dirbi, darbas neduos norimų vaisių, kad ir kaip darbuosiesi. Daug svarbiau, kad žmogus būtų „savo rogėse“ ir dirbtų su ugnele“ , – atvirauja R. Buožius.
Stereotipas Nr. 3: galiu pasiekti rezultatų bet kurioje srityje
Dar vienas labai gajus stereotipas, kad kiekvienas galime būti geriausias bet kurioje pasirinktoje srityje. Galbūt retas tai įvardina tiesiogiai, tačiau daugelio veiksmai iliustruoja būtent tokį požiūrį. Ši nuostata pasireiškia tuo, kad karjeros sritis dažnai pasirenkama visai atsitiktinai. Labai daug žmonių menkai žino savo stipriąsias puses. Dar mažiau žmonių gali tvirtai teigti, kokiame darbe, ir kaip geriausiai jie gali panaudoti savo potencialą.
„Netikiu, kad bet kuris žmogus bet kurioje srityje gali susikurti karjerą. Susikurti karjerą galima tik tada, kada žmogus žino, ką gali ir kas jam patinka“, – pastebi Regimantas Buožius.
„Nėra tokių žmonių, kurie geriausi visur. Čia tik teorija, kad žmogus gali būti geriausias visur. Tai yra iš senų laikų mitas apie visapusiškus auksarankius, kurie gabūs viskam. Kažkodėl šis mitas vis dar labai gyvas. Fokusuodamas pasieksi daug geresnius rezultatus“, – Regimantui antrina REMAX vadovas Žiuljenas Galeckas.
Kaip teigia Arvydas Avulis, svarbu, kad žmogus rinktųsi tą darbą, kuriame gali išnaudoti savo stipriąsias savybes. Taip pat svarbu žinoti savo silpnąsias puses ir rinktis veiklą taip, kad tos silpnos pusės nebūtų esminės, o stipriosios būtų kertinės: „Yra labai mažai žmonių, kurie įvairiose srityse gali būti pakankamai geri. Būtų geriau surasti, kurioje srityje tau sekasi labiau, ir toje srityje ugdyti savo gebėjimus ir siekti geresnių rezultatų“.
Šie trys stereotipai dažnai yra didelė kliūtis siekti darbo, kuris patinka, pavyksta ir yra gerai įvertinamas. Šiuos ir kitus stereotipus įveikti karjeros kelyje padeda „Talentų karta“. Programa paremta geriausiomis Lietuvos ir užsienio praktikomis.
Esi jaunas ir nori aiškesnio savo karjeros ateities paveikslo? Nori sužinoti savo stipriąsias puses, suprasti, kaip ir kur gali panaudoti savo potencialą? Yra puiki galimybė pakliūti į karjeros programą. 500 laimingųjų galės dalyvauti 6 mėn. trukmės programoje, kurios tikslas - padėti jauniems žmonėms aptikti karjeros kryptį. Programos pradžia lapkričio 4 d. Dalyvavimas programoje yra suderinamas su studijomis ir darbu. Sužinoti apie programą ir registruotis galite interneto svetainėje www.talentukarta.lt.