„Koncertas, kuris buvo rengiamas gruodžio 27d., penktadienį, vadinosi „Didysis šventinis koncertas“. Į šį šventinį renginį žiūrovai atvažiavo ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos miestų (teatro prieigose stovėjo gal 6 autobusai), žmonės atėjo su šeimomis, pasipuošę ir tikėjosi gražios muzikinės šventės operos ir baleto teatre. Jau fojė mus pasitiko puošni eglutė, šalia jos gražiausias kalėdines melodijas grojo trys muzikantai – viskas žadėjo šventišką nuotaiką ir gražų renginį, bet šventė žiūrovams ir baigėsi šio teatro fojė.
Didžiojoje teatro scenoje koncertas prasidėjo be pasisveikinimo ar pasveikinimo žodžių, be kūrinių pristatymo – į sceną išėjo solistė ir padainavo mažai kam žinomą ariją, toliau ėjo kiti solistai ir vėl dainavo, nusilenkė, išėjo ir viskas. Gaila, bet net virš scenos esančio tablo neįveiklino, kad ten būtų rašoma, ką solistai atlieka. Tiesa, per pertrauką mums pavyko rasti renginio programą, bet jų buvo nedaug, todėl mažai kas iš žiūrovų jas turėjo. Ir didžioji koncerto dalis jau buvo praėjusi“, – laiške rašė Aistė.
„Delfi“ skaitytoja toliau vardijo dalykus, kurie jai sukėlė klausimų ir pykčio laviną.
„Taigi, tame „didžiajame“ ir „šventinime“ koncerte dainavo keturi operos solistai: du vyrai ir dvi moterys. Jie puikiai atliko mažai žiūrovams girdėtas arijas iš retai arba visai šiame teatre nestatytų operų, tokių kaip G. Puccini „Kregždutė“; „Sesuo Anželika“; E. W. Korngold „Miręs miestas“ ir pan. Ką mokėjo, tą ir dainavo. Kadangi nebuvo pranešėjo, kuris pristatytų šias arijas, tai žiūrovai jautėsi lyg būdami žaidime – atspėk, kokia tai arija ir iš kokios operos.
Antrojoje koncerto dalyje skambėjo arijos iš „Vestsaido istorijos“ bei „ Svynio Todo“, bet jos buvo dainuojamos užsienio kalba, todėl nieko nesuprantančiam žiūrovui sekti scenoje vykstančias solistų emocijų audras (buvo mėtomasi tešla), buvo gana sunku. Žiūrovai suprato, kad teatre bus šio „Svynio Todo“ spektaklio premjera, ir jam reikėjo reklamos“, – patirtimi dalijosi „Delfi“ skaitytoja.
Moteris teigė, kad koncerto pabaigoje visgi nuskambėjo trys kalėdinės dainos, tačiau jos nešventiškos žiūrovų nuotaikos jau nepataisė.
„Kalbant apie orkestrą – tikrai buvo didysis jo sąstatas, vos tilpo ant scenos. Visi apsirengę juodai, rimtais, šaltais veidais, grojo, gerai atliko savo darbą, bet šventiškumo jame nebuvo jokio. Galėjo tas orkestras groti iš savo įprastinės vietos šalia scenos esančioje duobėje, žiūrovai tikrai nieko daugiau, negu įprastai būna spektaklio metu, nepamatė. Orkestrantai kaip statistai tik užpildė scenos plotą. O kur šventė?“ – klausė Aistė.
Koncerto žiūrovė toliau neslėpė nusivylimo ir pasakojo apie šventės detales. Labiausiai ją nuliūdino koncerto metu rodomi vaizdai ekrane.
„Na ir pats „šventiškiausias“ koncerto akcentas – tai vaizdo projekcijos scenoje. Solistai dainuoja, o ekrane rodo pilkus, kamuoliais virstančius dūmus. Tai matydami jautresni žiūrovai net kosėti pradėjo nuo tokio vaizdo. Toliau pagrindiniai vaizdai buvo pilki ir niurūs debesys, lygiai tokie, kaip pilkas buvo tą dieną dangus už teatro lango. Dar, tiesa, buvo parodyti keli gėlių žiedai ir Šiaurės pašvaistė, apsnigtas miškas, bet visą koncertą dominavo tie pilki dūmai ir debesys. Vaizdo projekcijų autoriai puikiai išbandė šią auditoriją, kad tam tikrais vaizdais, šiuo atveju dūmais, galima priversti žiūrovus net fiziškai reaguoti į juos, bet ar taip galima su žiūrovais elgtis? O kur šventė?
Viso koncerto metu šventišką nuotaiką kūrė tik spalvingi ir puošnūs dviejų moterų solisčių rūbai.
Tai toks buvo „Didysis šventinis koncertas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tik bilietų kainos į šį renginį buvo šventiškai didelės.
Šiuo atviru laišku noriu paklausti pas šio teatro vadovę Laimą Vilimienę, kur tą vakarą buvo kiti šio teatro baleto artistai, solistai, choras? Kodėl jie nedalyvavo šiame, paskutiniame ir turėjusiame būti didžiausiu ir šventiškiausiu teatro metų renginiu, koncerte? Ir kodėl toks, nacionalinį vardą turintis operos ir baleto teatras, gali sau leisti rodyti žiūrovams tokį nešventišką ir skubotai paruoštą koncertą?“ – laiško pabaigoje klausė Aistė.
LNOBT pateikė atsakymą
Šiuo laišku suskubome pasidalinti su LNOBT generaline direktore Laima Vilimiene. Į užklausą sureagavo LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė.
„Nepaisant Jūsų nusivylimo koncertu, esame dėkingi, kad lankotės pas mus ir Jums rūpi teatro darbai bei šventės.
Kiekvieną kartą, rengdamiesi spektakliui ar koncertui, nedarome to atmestinai. Kiekvienas sceninis koncertas turi režisūrinę idėją, specialiai sudarytą programą, jam specialiai ruošiasi LNOBT solistai. Galbūt mūsų sumanymas neatitiko Jūsų lūkesčių, tačiau neabejojame, kad daugelis žiūrovų išėjo iš teatro šventiškai nusiteikę.
Linkėdami Jums gražių metų, tikimės, kad mūsų teatre apsilankysite dar ne kartą ir patirsite malonių meninių išgyvenimų“, – rašė ji.
Norite papasakoti istoriją ar išsakyti nuomonę? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!