Yra daugybė vertų aplankyti vietų, tačiau kai kurios šiuo metu ypač viliojančios ir jas rekomenduojama aplankyti būtent dabar. Kai kurias lankytinas vietas galima derinti aplankant jas netgi tą pačią dieną.
Ar žinojote, kad „Mažoji Kapadokija“ (taip ji vadinama vietinių) yra visai netoli populiarių Antalijos provincijos kurortų ir žymiai arčiau nei žymioji Kapadokija. Čia galite išvysti per daugybę metu susidariusias uolienų sangulas, vadinamas konglomeratais, kurios primena žmonių siluetus. Iš tiesų jos vadinamos „Adam kayalar“ (turk. žmonių uolos). Vykdami į „Mažąją Kapadokiją“, turėtumėte aplankyti ir antikinį Selgė miesto teatrą.
Tazi kanjonas per keletą paskutinių metų virto populiaria vieta – viena įspūdingiausių regione. Čia daromos vienos gražiausių ir įspūdingiausių nuotraukų skardžių ir kalnų upės fone. Į šį kanjoną smagiausia atvykti atvirais visureigiais, kad galėtumėte ne tik mėgautis švariu kalnų oru, bet ir kerinčiais vaizdais pakeliui. Netgi turint aukščio baimę, galima įsiamžinti ir parsivežti ne tik įspūdžius, bet ir pavydą keliančius prisiminimus bei nuotraukas.
Įvedus daug apribojimų pramogoms, vis dar galima atsigaivinti kalnų upėje Kiopriučiaj, renkantis aktyvias vandens pramogas, tokias kaip kanjoningas ir raftingas (ėjimas ir plaukimas kanjonu bei leidimasis plaustais kalnų upe), kurios yra organizuojamos Kiopriuliu kanjone. Atšilus orams tai bus viena smagiausių ir įsimintiniausių dienų. Upės slenksčiai, didžiuliai akmenys, uolos ir kriokliai – atsvara saulės kaitinamam paplūdimio smėliui.
Atraskite medvilnės pilį iš naujo. Taip (Pamukkale) turkai vadina per daugybę metų susidariusias kalcio terasas, puošiančias kalno šlaitą, ant kurio buvo įkurtas ir antikinis Hierapolio miestas. Bizantiškuoju laikotarpiu Hierapolio miestas buvo vienas didžiausių, turtingiausių visoje imperijoje. Šiuo metu esant tik labai nedidelei daliai įprasto lankytojų srauto, pasijusite ne slenkantys su minia, o tarsi dalindamiesi miestą ir baltąsias terasas su saulės spinduliais, vėju, rožynais ir oleandrais. Paprastai mineralinio vandens baseine būna nemažai atjaunėti ar įvairius negalavimus gydyti norinčių žmonių, bet šiuo metu ir jis beveik tuščias.
Urla – Turkijos meno, verslo pasaulio ir aukštuomenės pamėgtas miestelis – vyno, jaukių restoranų ir nedidelių viešbučių vieta. Čia pasijuntama tarsi esant kaimyninėje Graikijoje, kas apskritai būdinga didžiajai daliai Egėjo jūros regiono. Urloje kasmet vyksta artišokų festivalis, o netoli yra net keletas vyninių.
Mardino miestas – Mesopotamijos perlas. Šiame mieste persipina krikščionybė ir islamas. Miesto akmeniniai namai yra regiono vizitinė kortelė, o apylinkėse yra vis dar veikiančios senosios bažnyčios ir vienuolynai. Čia vyresnioji sirų ortodoksų karta vis dar kalba aramėjų kalba. Siaurose Mardino gatvelėse, įrėmintose akmeninių istorinių namų, rasite vyno parduotuves, nedidelius autentiškus viešbučius, restoranus. Šis miestas pamažu atrandamas ir užsienio turistų, tačiau dar nėra taip užtvindytas kaip žymieji šalies miestai.
Stambulas – kosmopolitiškasis Turkijos didmiestis, kuriame dera istorija ir šiuolaikiškumas, krikščionių, musulmonų ir judėjų maldos namai, prabangios vilos Bosforo pakrantėje ir ankšti gyvenamieji rajonai, įspūdingi dangoraižiai ir parkai, sąsiaurio vandenį raižantys garlaiviai ir klykaujančios žuvėdros, rūmai, bokštai, pilys. Stambulo gyventojų srautus sukaustė komendanto valanda, tačiau atvykusiems turistams dėl to tik paprasčiau aplankyti daugiau atvirų lankytinų vietų, miestą pajusti ir pamatyti vaikštant pėsčiomis. Juk daug spalvingų rajonų buvo matyti turkiškuose serialuose ir smalsu juos dabar pamatyti tikrovėje.
Vis dar lietuviams nedaug žinomas Likijos kelias yra populiarus žygių mėgėjų tarpe. Organizuojami turai pėsčiomis, paprastai trunkantys savaitę laiko, o norint šiuo keliu nueiti nuo pradžios iki pabaigos, kelionė užtruktų gerokai virš mėnesio. Likijos kelias buvo sužymėtas visai neseniai ir vingiuoja kalnų šlaitais, miškais, kartais tenka eiti skardžio pakraščiu ar leistis nuo stataus kalno, todėl reikalingas pasiruošimas, tačiau gamtovaizdis atperka visą nuovargį. Paprastai rekomenduojama šiuo keliu eiti iki prasidedant vasarai arba rudens mėnesiais.
Greit prasidėsiantis rožių derliaus nuėmimas kasmet traukia daugybę turkų keliautojų grupių aplankyti Ispartos miesto kaimynystėje esančius rožių laukus. Čia rytais kelias savaites nuimamas rožių derlius, tačiau ne merkiamų gėlių, o žiedų, kurie vėliau virsta rožių aliejumi ir rožių vandeniu, uogienėmis, kosmetika. Rožių gaminiai yra parduodami ne tik Turkijoje, bet ir didelis kiekis eksportuojamas. Neretai kelionę į rožių laukus paįvairina sustojimas Turkijos Maldyvuose – Saldos ežero pakrantėje. Panašu, kad šiemet rožių laukuose gali karaliauti tik rožių žiedai ir užsienio turistai, nes Turkijos gyventojams galioja komendanto valanda.
Turkija žinoma kaip medicininio turizmo šalis, kurioje galima suderinti gydymą su keliavimu. Viena populiariausių turkų tarpe krypčių šalyje – Afyonkarahisar miestas arba tiesiog Afjonas. Šis miestas yra žymus savo terminiais viešbučiais, kuriuose galite apsistoti visus metus. Šiuose viešbučiuose yra mineralinio vandens baseinai, reabilitacijos centrai. Atvykus ne tik sveikatos tikslais yra tiesiog būtina aplankyti istorines vietas. Afjono pilis yra miesto vizitinė kortelė, o visai netoli yra prieš tūkstančius metu susiformavęs Frigijos slėnis, primenantis Kapadokiją.
Keliautojų dar neatrastas Sila kanjonas (turk. Sığla kanyon) yra visai netoli Antalijos miesto. Užtvenkus upę atsirado dviejų dalių vandens telkinys Karacaören (Karadžaoren), kurio apylinkės pasižymi raižytu siluetu, daugybe siaurų atšakų. Čia plaukioja ir vienoje iš atšakų vandenį skrodžia saulės energija varomi katamaranai, todėl niekas nedrumsčia gamtos ramybės, be to galima maudytis gaiviame vandenyje. Plaukdami katamaranu matysite ne tik iš vandens kyšančias uolas, gorilos veidą, bet ir žalius krantus, kuriuose daugiausia auga turkiški dervamedžiai, kuriu derva naudojama medicinoje, smilkalams, todėl ši vieta patraukė ir mokslininkų dėmesį.
Daugiau autoriaus straipsnių rasite ČIA.