Labai norėjome išvykti atostogų, žinojome, kad tai bus Balio sala, tačiau labai dvejojome dėl tuo metu saloje vyraujančio lietaus sezono. Na ir internete daug įvairios ir skirtingos informacijos – vienur, kad keliauti lietinguoju sezono metu tikrai galima, kitur – kad geriau palaukti sausojo sezono. Kadangi nenorėjome nusipirkę bilietus pusę metų laukti iki kelionės – nusprendėme rizikuoti. Kaip bus, taip. Jeigu ir lis – gi vis tiek bus karštas oras. Praėjo mėnuo ir mes jau sėdime Kopenhagos oro uoste, laukiame skrydžio ir savo 16 dienų truksiančių atostogų.
Kaip tarpinę stotelę pakeliui į Balio salą pasirinkome modernų, kupiną kultūrinės įvairovės miestą – valstybę Singapūrą. Čia gyvena 75,2 proc. Kinijos gyventojų, 13,6 proc. malajų, 8,8 proc. indų ir 2,4 proc. kitų tautų. Singapūras taip pat apibūdinamas kaip baudų miestas. Čia baudos skiriamos už pačius keisčiausius dalykus: jeigu kramtysite gumą, jums grės 1000 SD bauda, jei valgysite ar gersite važiuojant metro – 500 SD bauda. O už narkotikų įsivežimą į šalį taikoma mirties bausmė. Singapūras neapsakomai švarus ir tvarkingas miestas, niekur nepamatysite numestos šiukšlės.
Pirmoji diena. Skrydis iki Singapūro, su persėdimu Dohoje truko 17h. Atskridome 9 val. ryto. Kadangi mieste praleidome 3 naktis, pirkome 3 dienų turisto kortelę (tai buvo vienintelis būdas neturint grynųjų nusipirkti bilietą į metro) kuria galima važinėti autobusais, metro ir traukiniais neribotą kiekį kartų. Kaina 30 SD, o kai kortelę grąžinate – atgaunate 10 SD. Mums su vyru visada įdomu išbandyti kažką neįprasto, tad vietoj įprasto viešbučio kambario pasirinkome svečių namus – kosminę kapsulę.
Nuotraukose viliojančiai ir gražiai atrodanti kosmonauto lova nepatenkino mūsų lūkesčių. Lova buvo patogi, tačiau labai mažai vietos, o ir nuo kiekvieno vertimosi ant šono ar atsisėdimo visa lova juda, girgžda, atrodo, kad įlūši ant kaimynų esančių apačioje. Taip pat labai nepatogu užlipti į antro aukšto lovą. Mūsų patarimas – jei esate aukšto ūgio, didesnio svorio ir mėgstate miegoti plačiai – geriau rinkitės standartinio tipo viešbutį.
Iš anksto buvome pasidomėję ir turėjome pasidarę mums įdomiausių lankomų objektų sąrašą, tad truputį pailsėję po skrydžio leidomės tyrinėti miesto. Pirmiausiai nuvykome į mažosios Indijos kvartalą (Little India). Indijoje būti neteko, tačiau vaikščiodami po šią miesto dalį jautėmės esantys būtent ten. Grojanti indiška muzika, spalvingais tradiciniais rūbais ir auksiniais papuošalais pasipuošusios moterys bei smilkstantys smilkalai priminė indiško serialo ištraukas.
Šioje miesto dalyje galite aplankyti savito grožio induistų šventyklą – Sri Veeramakaliamman. Taip pat Tan Teng Niah spalvotąjį namą, daugybę aukso parduotuvių bei vietinių maisto prekių, prieskonių, drabužių parduotuvėlių. Žinoma, yra ir kur pavalgyti, tačiau mums atrodė ne itin priimtina aplinka ir vietinių maisto gamybos ypatumai, tad valgyti rinkomės kitas, kiek europietiškesnes vietas. Toliau vykome į miesto centrą pasižiūrėti įspūdingojo Marina Bay Sands viešbučio, dangoraižių, mistiškos nacionalinės Singapūro statulos Merlion – žuvies kūno su liūto galva. Čia ir praleidome likusią dienos dalį. Sulaukėme sutemos, šviesų šou pasirodymo, kuriuo metu buvo apšviesti įspūdingieji pastatai. Nepakartojamai nuostabūs vaizdai.
Antrą dieną vykome į Kinų kvartalą (China town). Gatvelės puoštos kiniškais ornamentais, paršiukų statulos, suvenyrų parduotuvėlės, žmonių šurmulys ir gausus kavinukių pasirinkimas – taip mums asocijuojasi šis kvartalas. Kinijos kvartale aplankėme Sri Mariamman šventyklą – seniausia Singapūro induistų šventykla, statyta XIX a. viduryje. Labai panaši kaip ir Indijos kvartale. Taip pat kinų Thian Hock Keng šventyklą. Pasivaikščiojome po turgų, kuriame galima įsigyti įvairių suvenyrų, vaisių, drabužių bei paskanavome kinų maisto. Toliau vykome į Sentosos salą. Yra keletas būdų patekti į salą – galima važiuoti metro iki VivoCity prekybos centro ir per tiltą patekti į salą traukinuku, pereiti pėsčiųjų tiltą per upę arba į salą keltis lynų keltuvais.
Mes pasirinkome vykti keltuvu, kaina apie 30 SD asmeniui. Ilgis – 1,650 m., aukščiausiai pakyla 93 m. virš jūros lygio. Vaizdai iš keltuvo nuostabūs, atsveria įstabios miesto ir gamtos panoramos. Nors ir buvo šiek tiek nejauku, tačiau išliko tik geriausi prisiminimai. Pačioje Sentosos saloje pramogų ras tiek mažieji keliautojai, tiek suaugę. Jei išvargote nuo karščio ir norite pasyvaus poilsio, galite laiką leisti ir atsigaivinti specialiai poilsiautojams pritaikytuose paplūdimiuose. O jei esate su vaikais, galite aplankyti SEA akvariumą, drugelių ir vabzdžių sodus, Universal Studios pramogų parką bei kt. Tik, žinoma, viskas kainuoja papildomai.
Visoje saloje transportas išvystytas puikiai, visas salos vietas galite pasiekti su traukinuku, jis nemokamas. O mes pasigrožėję Sentosos sala, atsigaivinę paplūdimiuose, sulaukėme vakaro ir mėgaudamiesi naktine panorama keltuvais grįžome atgal į Singapūrą.
Trečią dieną vykome į Singapūro botanikos sodą. Sodas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Itin modernus, miesto širdyje įsikūręs botanikos sodas yra ne tik lankomas parkas, tačiau ir svarbus mokslinių tyrimų centras. Šiame parke yra ir nacionalinis orchidėjų sodas. Orchidėja – nacionalinė Singapūro gėlė. Norint į jį patekti, reikės pirkti bilietą (apie 3 SD). Didelėje parko teritorijoje yra ir kavinukė papietauti ar išgerti kavos, pailsėti nuo karščio. Po ilgo vaikščiojimo parke vykome į žymiuosius Gardens by the bay sodus (dirbtiniai, gigantiški medžiai su saulės baterijomis).
Kadangi norėjome juos pamatyti tiek dienos metu, tiek vakare – nuvykome dar prieš temstant. Po didžiuosius super medžių sodus galima pasivaikščioti nemokamai, tačiau jei norėsite pakilti ir pasivaikščioti 22 metrų aukštyje 128 metrų ilgio tiltu – kainuos 8 SD. Vaizdas nuostabus – gamtos ir dangoraižių panorama. Kiekvieną vakarą vyksta muzikos ir šviesos šou. Visi medžiai pasipuošia šviesomis, groja muzika ir šimtai žmonių, sugulę, susėdę po medžiais stebi pasirodymą. Jausmas nerealus, jautiesi tikrai kaip pasakoje.
Ketvirta diena – pusryčiai ir kelionė atgal į oro uostą. Skrydis į tūkstančio šventyklų salą – Balį. Rajaus oro uoste, po pasų patikrinimo, einant link išėjimo rikiuojasi vietiniai siūlydami savo taksi paslaugas. Tarp daugybės taksistų susiradome savąjį ir su iš anksto užsakytu taksi vykome į Ubudą. Taksi nuo oro uosto iki Ubudo kainavo 300.000 rupijų. (apie 20 Eur). Iškart iš taksisto gauname patarimą, kad labai atidžiai skaičiuotume Balio pinigus – rupijas, ypač keityklose, nes pinigai turi daug nulių. O tai tikra tiesa, pirmomis dienomis buvo sunkoka priprasti prie šitiek nulių ir juokinga kai pvz. už butelį vandens reikėjo mokėti 8.000 rupijų. Žaliasis Ubudas vadinamas Balio kultūriniu centru, meniškuoju miestu.
Važiavome apie 1,5 valandos nuo oro uosto. Apsistojome vilos tipo namelių viešbutyje Bali Dream Resort Ubud. Nenustebkite, jei viešbučio kambariuose sutiksite gyventojų – mažų driežiukų, skruzdėlių ar kitokių vabalų. Balyje, kaip paaiškino vietiniai, tai kasdienybė. Driežiukai, kurie laksto kambario lubomis iš pradžių gali kelti nejaukumo jausmą, bet patikėkite – vėliau džiaugsitės, kad jų kambaryje yra. Jie kaip sanitarai, gaudo ir valgo uodus ir kitus vabalus.
Ubude apsistojome 4 naktims. Ten nuomojomės motorolerį (kaina parai apie 4-6 Eur) ir pagal iš anksto susidarytą planą lankėmės norimose vietose. Ubudas yra salos viduryje, tad iš jo patogu keliauti į visas salos puses. Eismas saloje vyksta kairiąja puse, šiek tiek chaotiškas, bet važiuoti tikrai galima. Baliečiai važinėja gan atsargiai, turi savas eismo taisykles. Greičio ribojimo saloje nėra. Jei keliausite motoroleriu, žinokite, kad atvykimo laikas bus daug ilgesnis nei rodys žemėlapiai, 20 km galite važiuoti ir 1,5 val., priklauso nuo eismo intensyvumo. Važiuojant motoroleriu būtinai apsirenkite plonais rūbais, užsidenkite pečius bei kojas, jei nenorite, tikrąją to žodžio prasme nuplikti nuo kaitrios saulės. Nors ir lauke daugiau nei 30 laipsnių karščio, vietiniai važinėja apsirengę nuo galvos iki kojų – kojines bei pirštines dėvėti įprasta.
Lankantis šventyklose reikalinga tam tikra apranga, negalima eiti su šortais, reikia užsirišti sarongą – skarą. Prie šventyklų įvairiose parduotuvėlėse moterys jums siūlys pirkti sarongą, eis iš paskos ir sakys neva be jo neįeisite į šventyklą ir turite nusipirkti. Tačiau prie kiekvienos šventyklos jums bus paskolintas ir užrišamas sarongas nemokamai. Tad neapsigaukite.
Viešint Ubude aplankėme šias vietas:
Beždžionių miškas (Monkey forest) – miške, laisvėje gyvenančios beždžionės. Jei lankysitės, būkite atsargūs, neglostykite ir nemaitinkite beždžionių, saugokite savo daiktus. Jos gudrios ir plėšrios.
Tukad Cepung krioklys – vienas iš Balio krioklių.
Gunung Kawi Sebatu šventykla – nuostabiai gražiame Pakerisan upės slėnyje įsikūręs šventyklos kompleksas. Tai viena iš unikaliausių archeologinių vietų Balio saloje, apimanti senovinių šventyklų kolekciją išraižytų uolose.
Tirta Empul šventykla (šventojo vandens šventykla) – netoli nuo Gunung Kawi Sebatu. Unikali šventykla, kurioje teka šventosios versmės. Šventykloje atliekamas tam tikras išsivalymo ritualas, kur pasak vietinių šventasis vanduo nuplauna visas nuodėmes. Šis ritualas leidžiamas ir turistams.
Besakih šventykla – didžiausią įspūdį palikusi Agungo ugnikalnio šlaite įsikūrusi nuostabaus grožio, didžiausia Balio šventykla. Atvykus į šią šventyklą į bilieto kainą yra įskaičiuotas ir vietinis gidas, kuris papasakos ir atsakys į dominančius klausimus.
Tegalalango ryžių terasos – ypatinga įspūdį palikęs reginys visoje saloje. Neapsakomo grožio, žalumo ir dydžio ryžių terasos. Būkite budrūs – įėjimas į terasas yra nemokamas. Yra keletas įėjimų, prie pačio pagrindinio stovi vietiniai ir liepia susimokėti už įėjimą, duodami padirbtus bilietus. Nemokėkite. Tik vaikštant po terasas tam tikroje vietoje reikės paaukoti vietiniams.
Kavos plantacijos – aplankėme vietines kavos plantacijas ir paragavome virš 10 kavos ir arbatos rūšių. Trumpai supažindino ir papasakojo kaip gaminama brangiausia kava pasaulyje – Kopi Luwak. Tai kava gaminama iš laukinių gyvūnų palminių musangų Luwak apvirškintų kavos pupelių, kurios randamos šio gyvūno išmatose. Mat jie – tikri gurmanai, valgo tik geriausiai prinokusius kavos vaisius. Kavos pupelių išmatas vietiniai gyventojai surenka, išplauna, džiovina, skrudina. Taip pat vietinėje parduotuvėje galite nusipirkti ragautos kavos ir arbatos, tačiau mieste kainos 2-3 kartus pigesnės.
Goa Gajah (dramblio urvas) – dar viena šventykla oloje, pastatyta meditacijos tikslams.
Nungnung krioklys – aukščiausias Balio krioklys. Geri įspūdžiai garantuoti. Link krioklio išvykome anksti ryte, apie 6 val. ryto. Tokiu metu eismas neintensyvus, o ir krioklio vaizdais galėjome mėgautis dviese, atsisėsti ir papusryčiauti gamtos apsuptyje. Kiek vėliau, mums kylant į kalną prasilenkėme su nemaža grupele turistų. Tad jei nenorite perkrautos minios – vykite ankstų rytą.
Iš Ubudo taksi vykome į salos šiaurę – Loviną. Apsistojome The Hamsa viešbutyje, kalne, su nuostabia gamtos ir jūros panorama. Čia praleidome pilnas dvi dienas, taip pat iš viešbučio nuomojomės motorolerį. Miestelis buvo pustuštis, mat ne sezono metas, o ir viešbutyje gyvenome 5-iese. Buvo ir taip, kad baseine maudėmės dviese, viešbutyje siūlomos nemokamos jogos pamokos rytais tapo lyg privačia pamoka mums dviem. Kas gali būti geriau, kai norisi tikro poilsio ir ramybės? Į šį miestą turistai atvyksta pažiūrėti delfinų ir nardyti. Paplūdimiai kiek neįprasti – juodojo smėlio.
Aplankytos vietos:
Pura ulun danu šventykla – Beratan ežero krante esanti šventykla ir nepakartojama panorama.
Brahmavihara – Arama – didžiausias budistų vienuolynas Balyje su mini Borobuduro komplekso kopija, kuris yra Javos saloje.
Air Panas Banjar Hot Spring (karštieji šaltiniai) – Galima išsimaudyti karštuose šaltiniuose. Pasak vietinių šaltiniai gydo įvairias ligas, viena iš jų – reumatas.
Paviršinis nardymas – dviese, privačiu laiveliu vykome pasižiūrėti spalvingų žuvelių ir koralų.
Iš Lovinos vykome į salos pietus – Kutą, ten ir praleidome likusias dienas.
Apsistojome viešbutyje Ohana hotel. Miestas primenantis Palangą, pilnas kavinių, barų ir šurmulio. Paplūdimiuose dauguma bando išmokti čiuožti banglente, o vakare – šėlsta baruose. Čia taip pat kaip ir visur nuomojomės motorolerį ir važinėjome aplink. Kaip niekur kitur, šiame regione labai daug policijos, sustabdė – susimokėjome 300000 rupijų baudą už tai, kad neturėjome tarptautinių teisių. Europinės netinka, tad jei nemėgstate rizikuoti ir norite ramiai važinėti – pasirūpinkite iš anksto.
Aplink daug privačių paplūdimių, į kuriuos galite lengvai nuvykti motoroleriu. Į juos įėjimai mokami, tačiau gražūs vaizdai ir švarūs paplūdimiai garantuoti. Pačiu Kutos, Legian ir aplinkiniais paplūdimiais nusivylėme – labai nešvarūs, daug šiukšlių. Vakare visi žmonės paplūdimiuose stebi saulėlydį, valgo ir geria, o šiukšles palieka, vandens lygis pakyla ir vanduo viską pasiima, to rezultatas – ryte visi maudosi šiukšlėse. Iš Kutos važinėjome aplink.
Aplankėme dvi šventyklas ir vykome į plaukimą kalnų upe:
Uluwatu šventykla – ant stačios olos pastatyta induistų šventykla, nuo kurios atsiveria vaizdas į Indijos vandenyną.
Tanah Lot šventykla – viena iš žymiausių Balio šventyklų. Pastatyta ant akmenuoto kalnagūbrio, kuris per potvynį virsta maža sala. Puiki vieta stebėti saulėlydį.