Plačiau apie Maldyvus – atsiųstame interviu su R. Širvinsku-Makaliumi.
– Rimvydai, dažniausiai žmonės į tokias vietas, kaip Maldyvai ar Seišeliai, keliauja per medaus mėnesį, vestuvių metines. Kodėl pats vis sugrįžti?
– Pirmą kartą į Maldyvus atvykau prieš 8 metus. Buvo tokių sezonų, kai ne po vieną kartą vis sugrįždavau atgal. Viena iš priežasčių, kodėl taip dažnai čia sugrįžtu, nėra susijusi tik su tuo, kad Maldyvai yra nuostabūs ir kaskart besikeičiantys. Belydėdama keliautojų grupes mano kolegė išsikraustė ten gyventi visam laikui. Ji mane vis pakviečia apsistoti pas save, o tai reiškia nuostabias galimybes dar ir dar kartą pajusti tikruosius Maldyvus. Per karantiną teko net 4 mėnesius pagyventi Maldyvuose. Tai buvo puiki vieta dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat bent kartą per metus vykstu kartu su mūsų klientais į Makaliaus organizuojamas keliones tam, kad pabendraučiau su keliautojais, susipažinčiau su jais, išgirsčiau jų mintis, pageidavimus, atsiliepimus iš pirmų lūpų. Man pačiam tai labai svarbu. Dažniausiai tokiems susitikimams pasirenku būtent Maldyvus.
– Kiek tenka susidurti su stereotipais, kad Maldyvuose labai brangu ir, be paplūdimio, nėra ką veikti?
– Visų pirma pradėkime nuo to, kad yra du skirtingi Maldyvai. Pirmieji yra su idiliškais vaizdais kaip iš atvirukų iš privačių salų, į kurias nuvykę, jose laiką ir praleidžia poilsiautojai. Ir yra kiti Maldyvai – vietinės salos, kuriose visai neseniai, vos prieš kelerius metus, pradėtas vystyti turizmas. Čia galima pamatyti tikruosius Maldyvus: kaip ir kuo gyvena vietiniai žmonės. Man pačiam tokios unikalios patirtys visuomet įdomiausios. Vietinių nėra daug – vos apie 300 tūkst. keliuose šimtuose salų. Aišku, po truputį turizmas pradeda įsibėgėti, bet vietiniai dar tikrai nėra pavargę nuo turistų, keliautojai jiems – pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
– Kaip skiriasi kainos, norint atostogauti vietinių salose ir privačiose?
– Kainos skiriasi maždaug trigubai. Jeigu į Maldyvus savaitei su skrydžiais, perplukdymu, apgyvendinimu, pusryčiais ir vakariene vietinėje saloje galima pailsėti už maždaug 1200 tūkst. eurų asmeniui, tai bent 2500–3000 tūkst. eurų reikėtų nusimatyti, norint keliauti į privačią salą. Jų, aišku, irgi yra pačių įvairiausių – nuo pigesnių, kurių kainas paminėjau, iki tokių, kur už vieną naktį sumokėsite dešimtis tūkstančių eurų.
– Sugrįžtant prie veiklos Maldyvuose: ką juose veikti be nardymo ir gulėjimo paplūdimyje?
– Neretai girdžiu šį klausimą. Galbūt kai kam nuvykus į privačią salą, kuri yra tokia mažytė, kad ją galima apeiti per kelias minutes, ir kurioje gali mėgautis tik saulės voniomis, gulėti po palme, maudytis ar nardyti, gali pabosti. Bet nustebtumėte, kiek yra žmonių, kuriems tik tokių atostogų ir reikia. Ir jie vyksta čia būtent tam, kad atsipalaiduotų nieko neveikdami ir kad vienintelis jų iššūkis būtų, į kurią pusę plaukti gražesnių žuvyčių pažiūrėti. Kiti žmonės, kurie savo atostogas įsivaizduoja aktyvesnes, renkasi vietines salas. Jos unikalios, įdomios, kasdien galima patirti naujų dalykų: nuo jų pačių tyrinėjimo iki kasdien organizuojamų išvykų į aplinkines, privačias ir negyvenamas salas, plaukiojimo su rajomis, bangininiais rykliais, nardymo prie nuskendusio laivo, pikniko negyvenamoje saloje ar sostinės pažinimo. Vietinėse salose yra tikrai daug daugiau ką veikti nei privačiose. Be to, čia gerai išvystytas vandens sportas, kur paslaugos kainuoja mažiausiai dvigubai, o neretai ir keturis ar penkis kartus pigiau negu privačiose salose. Esu sutikęs daug keliautojų, kurie ne kartą manęs klausė, kada jau bus galima ramiai pabūti, prigulti, pailsėti, nes jiems visi sakė, kad išprotės nuo nuobodulio, o čia nėra laiko poilsiui (juokiasi).
– Kokie yra Maldyvų gyventojai?
– Maldyvai yra išsivysčiusi šalis, jos sostinė Malė – viena mažiausių ir kartu tankiausiai apgyvendintų sostinių pasaulyje. Čia nėra jokių problemų atsiskaityti kortelėmis, žmonės naudojasi naujausiais telefonais, yra bevielis ryšys ir daug mums įprastų dalykų. Vietiniai tikrai negyvena nepasiturinčiai, kaip galėtų pasirodyti, gyvenimo lygis yra normalus, vietinių verslai dažniausiai susiję su turizmu. Tikrasis maldyviečių gyvenimas prasideda ir vyksta, kai nespigina saulė – tai yra anksti rytais ir vakarais, jai nusileidus, nuo 18 val. vakaro. Atvykus į vietinių salas įdomu stebėti ne tik kasdienį jų gyvenimą, bet ir tai, kaip sala tvarkosi arba nesusitvarko su tuo, kas pas juos vyksta. Juk jos – kaip mini valstybės, turinčios ne tik parduotuves ar kavines, bet ir savo policiją, ligoninę, kalėjimus ar siuntinių tarnybas, kurios čia labai svarbios.
– Su privačiose salose įsikūrusių viešbučių virtuve viskas kaip ir aišku – ten galima rasti visko, ko tik nori, o kokia yra vietinių virtuvė?
– Mane išties nustebino, kad joje labai mažai jūros gėrybių. Aišku, kepta ant grilio žuvis čia yra kasdien vartojamas patiekalas. Visgi gamindami žuvį vietiniai ją dažniausiai perkepa, drįsčiau sakyti, kad nevertina to, kokį lobį gauna iš vandenyno. Ne kartą rodėme jiems, kokius nuostabius patiekalus galima pagaminti, pavyzdžiui, iš tuno, kaip jo neperkepti, kad jis būtų minkštesnis ir skanesnis. Mes jų virtuvę matome kaip gurmanišką, stebimės ir pavydime, kad galima maitintis šviežiais jūros produktais, tuo, ką jie kasdien gauna iš gamtos, o jiems priešingai – vietiniai maisto nesureikšmina ir mato viską kiek kitaip. Pati maldyviečių virtuvė susimaišiusi su Indijos ir Šri Lankos. Mėgstami įvairūs troškiniai su ryžiais, nemažai valgo ir mėsos. Mėgsta valgyti aštriai, bet turistams skirtose vietose aštrumą riboja ir čia vyrauja daugiau vakarietiški patiekalai. Ką dar pastebėjau – nei vaikai, nei suaugę nevalgo šviežių daržovių ir vaisių. Jeigu ir patiekiamos daržovės, jos būna skrudintos tešloje. Tačiau turistai turi galimybę mėgautis šviežiais vaisiais ir iš jų daromais kokteiliais iš šalia esančios Šri Lankos. Papajos, mangai – nuostabaus skonio!
– Neretai atrodo, kad visos salos Maldyvuose yra panašios. Kokie būtų pagrindiniai patarimai renkantis, kur ilsėtis?
– Viskas priklauso nuo biudžeto, kokį galite skirti. Galima rasti viešbutį už 60 tūkst. eurų nakčiai, o galima už 150–200 eurų. Taip pat priklauso, ar keliaujate dviese, ar su mažais vaikais. Yra nemažai salų, kurios skirtos tik suaugusiųjų poilsiui, tad jose vaikų nebūna. Nemažai yra salų, kuriose viešbučiai panašūs į Turkijos geriausius viešbučius su viskas įskaičiuota maitinimu. Neretai keletas jų būna sujungti tilteliais virš jūros, tad yra galimybė aplankyti didžiulę poilsiui, pramogoms skirtą teritoriją.
Reikia žinoti, kad ne visos salos turi pavėsio zonas. Taip pat ne visos iš jų turi namelius ant vandens, kuriuose daug kas nori bent kelias naktis apsistoti. Toks gyvenimas turi ne tik pliusų, bet ir minusų – juose gyventi kiek triukšmingiau ir atstumai didesni iki pagrindinio viešbučio korpuso, bet čia tikrai nėra problema, o apsistoti tokioje vietoje bent kartą gyvenime – tikrai verta. Man pačiam gražiausios Maldyvų salos, kuriose nėra didelių viešbučių su daugybe kambarių, geriau jaučiuosi, kai aplink ramu ir arti nėra kitų poilsiautojų. Aišku, toks viešbutis gali kainuoti brangiau, bet kokybė viską atperka. Kas dar svarbu, renkantis viešbutį ir salą – apsispręsti, kokio maitinimo norėsite: vienur gali pasiūlyti tik pusryčius ar vakarienę, kitur būna griežtai tik „viskas įskaičiuota“ maitinimas.
– Jeigu žmonės pasirenka viešbutį tik su pusryčiais, kokios galimybės pavalgyti vietoje?
– Privačioje saloje yra vienas ar keli restoranai, priklausomai nuo salos dydžio. Tik svarbu žinoti, kad maistas juose yra labai brangus. Už salotas ar mėsainį dar prieš penkerius metus mokėjau apie 40 dolerių. Todėl tikrai rekomenduočiau, ypač, jei keliauja visa šeima, apsibrėžti biudžetą ir imti paketą su „viskas įskaičiuota“ maitinimu, į kurį įeina ir gaivieji bei alkoholiniai gėrimai. Nors su vaikais į Maldyvus keliauja nedaug šeimų, bet ir dviem asmenims savaitės atostogos be maitinimo gali stipriai pabrangti.
– Žinome, kad į Maldyvus negalima įsivežti alkoholio, kokios dar taisyklės galioja?
– Oi, tikrai ne visi tai žino (juokiasi). Gali nustebinti ir tai, kad vietinėse salose jo nėra, o privačiose jis labai brangus – už kokteilį sumokėsite 20–30 dolerių. Bet kaip ir visur, taip ir čia – visi atranda apėjimus. Kas yra ant vandens, tas nesiskaito – taip mėgsta sakyti vietiniai. Yra specialūs kateriai, laukiantys turistų prie vietinių salų kranto, kurių paslaugomis galite pasinaudoti – nemokamai persikelti iki specialios jachtos, kur parduodami alkoholiniai gėrimai. Tačiau taip, jie brangūs ir čia. Už skardinę alaus sumokėsite 6–8 dolerius, už kokteilį apie 10–14 dolerių. Turistai, atostogaujantys vietinėse salose ir jausdami poreikį vakarėliui ar pasibuvimui privačiose salose, susimoka apie 70 dolerių (priklausomai nuo salos) ir turi „viskas įskaičiuota“ maitinimą, gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus viso apsilankymo metu. Privačiose salose taip pat populiaru kartą ar du per savaitę organizuoti paplūdimio vakarėlius, kur groja didžėjus, yra scena, šokių aikštelė ant jūros kranto po atviru dangumi.
– Kaip patogiausiai aplankyti Maldyvus?
– Labai patogu Maldyvus aplankyti iš Šri Lankos, mes patys organizuojame tokią kelionę, kurios pažintinė dalis yra Šri Lankoje, o poilsis – Maldyvuose. Taip pat iš Indijos yra daug tiesioginių skrydžių. Iš bet kur, būnant Azijoje, kur yra tiesioginiai skrydžiai, galima apjungti kelionę ir į Maldyvus. Bet aš tikrai skirčiau šiai šaliai atskiras atostogas, nes man tų kelių dienų tikrai nepakaktų – norėtųsi ne tik pailsėti, bet ir aplankyti kitas salas, tas pačias vietinių, apie kurias jau kalbėjau.
– Neretai girdime sakant, kad Maldyvai, kaip ir Venecija, yra priskiriamos prie išnykstančių vietų pasaulyje. Kokia reali situacija ir kokia vietinių nuomonė apie tai?
– Kadangi pažįstu daug vietinių, jie juokiasi sakydami, kad jų seneliai gąsdino, kad Maldyvai skęsta, vėliau tą patį sakydavo jų tėvai, šiandien jie patys girdi, kaip jie skęsta, ir turbūt jų vaikai ir anūkai tą patį girdės. Bet kaip niekas nesikeičia, taip nesikeičia. Iš kitos pusės, Maldyvams jau nebepakanka to, ką jie turi – šalia vietinių salų jie stato dirbtines salas, kurios bus sujungtos tiltais, jose bus statomi apartamentai gyventi patiems vietiniams. Tad Maldyvai dar tikrai mus nustebins.
– Kuris sezonas šalyje pats patraukliausias?
– Vienareikšmiškai – Naujųjų metu. Lietuviai dažniausiai išperka naujametines keliones Maldyvuose dar iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, o vėliau sugalvojusieji, būna, pyksta ir stebisi, kad nebėra vietų. Taip, jų nebūna tiek, kiek norėtųsi, juk ne tik lietuviai ten keliauja. Įdomu tai, kad vietinėse salose Naujieji švenčiami gan griausmingai, šaudomi fejerverkai, pastatomos scenos, vyksta koncertai ir vakarėliai iki pat ryto. Privačiose salose – skirtingai, reikia pasidomėti programa. Bet Naujuosius čia tikrai labai verta sutikti ir tikrai rekomenduoju. Aš pats net keturis kartus tai jau išbandžiau. Jeigu tik bus galimybė, čia Naujuosius pasitiksiu ir šiais metais.