Vietiniams teko pasitelkti fantaziją, kaip pasipelnyti iš turizmo. Todėl, prieš savarankiškai vykstant į tolimą kelionę, verta pasidomėti populiariausiais pinigų viliojimo metodais ir kitomis pinklėmis, į kurias neretai įkliūva turistai. Azija marga kaip ir Europa, todėl skirtingose šalyse tyko ir skirtingi pavojai.
Apie tai, kad kainos turistams visur yra pagražinamos ir visur reikia derėtis, net neverta rašyti. Nusukimai nuo maršrutų į vietines siuvyklas ir aukso parduotuves, irgi menka naujiena. Tačiau yra ir kur kas kūrybiškesnių sukčiavimo būdų. Prieš juos bejėgiai tampa netgi pasaulį išnaršę keliautojai.
Pietryčių Azijos šalyse sienos kirtimas tampa viena įdomesnių patirčių. Tarkim, kertant Tailando – Kambodžos sieną, gali prisistatyti „pareigūnai“. Jie paprašo pasų, pamatuoja temperatūrą ir už šią paslaugą iškart pareikalauja pinigų.
Net ir žinodami, kad tai nėra tikroji siena, ir temperatūros matavimas nėra būtina procedūra, daugelis keliaujančiųjų tiesiog susimoka „turisto“ mokestį ir keliauja prie kito punkto, kuriame teikiamos dokumentų pildymo paslaugos. Žinoma, irgi ne veltui.
Kertant Laoso sieną dažnam tenka susimokėti jokiuose oficialiuose šaltiniuose neegzistuojantį „paso“ mokestį (jei tik nori atgauti pasą).
Patarimas mėgstantiems savarankiškas keliones: iš anksto pasirūpinkite elektronine viza, jei tik yra tokia galimybė. Jei jau pakliuvote į pasieniečių pinkles, pasvarstykite, ar norite švaistyti laiką ir energiją tiesos paieškoms, ar paprasčiau paaukoti keletą eurų turizmo nualintų šalių gyventojams.
Lankantis didesniuose Azijos miestuose, kur motorolerių koncentracija itin didelė, geriau nesinešioti rankinių ar kitų kabančių vertingų dalykų. Keliautojų bloguose neretai minimi atvejai, kai su motoroleriais pro šalį važiuojantys vietiniai čiumpa rankines, fotoaparatus ar kitus jiems po ranka pakliuvusius nešulius. Tokiais atvejais patarimas tik vienas – paleisti, nes jei laikysite įsikibę savo turtą, gali baigtis ir liūdniau.
Kadangi išsikeitus pinigus į vietinę valiutą dažnai tampama „milijonieriumi“(pavyzdžiui, 1 Eur = 4400 Kambodžos rielų), reiktų keistis po nedaug, ir pinigus laikyti keliose skirtingose vietose. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vienas populiariausių apgaudinėjimo būdų yra būtent „palankaus“ kurso pritaikymas keičiantis valiutą. Ir apskritai, bet kuriam europiečiui yra pakankamai sunku susigaudyti vietinėse kainose ir kupiūrose, todėl skaičiuotuvas kelionėje tikrai pravers.
Jei reikėtų rinkti versliausių vaikų žemyną, Azija neabejotinai būtų tarp nugalėtojų, nes vaikų čia daug, ir, atrodo, kad jie visi kažką dirba. Vieni sukasi šeimų versluose, pilsto turistams gėrimus, kiti pardavinėja apyrankes. Tik neretai nusipirkus apyrankę, tenka pirkti ir karolius, o nupirkus iš vieno, subėga dar dešimt.
Būna ir taip, kad pravėrus piniginę vaikučiams, prisistato ir išmaldos prašytojai ir kiti likimo nuskriausti žmonės. Prieš atveriant piniginę viešoje vietoje, verta dešimt kartų apsidairyti, ir apskritai pagalvoti, ar jums tikrai reikia tos apyrankės?
Jei vienuoliu apsirengęs vietinis gatvėje prašo paremti šventyklą, žinokite, kad greičiausiai aukojate ne vienuoliui ir ne šventyklai, o apsukriam vietos smulkiajam verslininkui. Jeigu norisi paaukoti šventyklai, tą reikėtų daryti pačioje šventykloje.
Kadangi šiuos kraštus be galo myli vadinamieji „backpackeriai“ (liet. keliautojai su kuprinėmis) ir jaunimas, vietiniai puikiai prisitaiko prie jų poreikių ir gali pasiūlyti ne tik kibirėlius alkoholinių kokteilių, bet ir rimtesnių atsipalaidavimo priemonių. Jei priklausote aukščiau minėtai kategorijai, didelė tikimybė, kad kelionės metu kas nors iš vietinių pasiūlys marihuanos, ar magiškųjų grybų.
Nors Laosas ir deklaruoja, kad už kanapių platinimą ar vartojimą gresia mirties bausmė, apsilankius legendiniame Vang Vienge, vis dar galima sulaukti tokių pasiūlymų.
Tiesa, narkotikų jums gali siūlyti ir civiliais persirengę policininkai, žvejojantys turistus. Griežtas narkotikų draudimas Laose įsigaliojo dar prieš 10 metų, dėl vis didėjusio žuvusių jaunų turistų skaičiaus laukiniuose Vang Viengo vakarėliuose.
Laisvai besiliejantis alkoholis, narkotikai, vietinių savadarbės čiuožyklos ir „tarzankės“ į nusekusią upę nusinešė ne vieno jauno žmogaus gyvybę. Šiandien Vang Viengo vakarėliai kur kas saugesni, tačiau vietinių siūlomų pagundų geriau atsisakyti.
