Dažniausiai mano bazavimosi JAV vieta būna šiaurės rytinė Meino valstija (neseniai ten kažkoks idiotas surengė žmonių safarį, po kurio pats nusišovė), kur klimatas teoriškai yra panašus į lietuviškąjį, tačiau rudens niūrumas ten ateina kiek vėliau arba išvis neateina. Kaip gali neateiti ruduo, paklausite? Tai aišku, kad negali. Vienaip ar kitaip jis ateina. Kažkur net nuskaičiau rudens palyginimą su rusu. Neva nors rudens, kaip ir ruso, niekas nelaukia, jis vis tiek ateina. Gerai bent jau, kad jis ir išeina kaip ruduo. Ir nors iš karto po to stoja bjauri žiema, jai praėjus, mes vėl kurį laiką galime gerai gyventi. Nekvailas palyginimas.
Taigi, ruduo ateina į Meiną vėluodamas – jei mūsuose spalio vidurys jau būna pobjauris, ten dar būna saulėta ir pakenčiamai šilta. Be to, ten mažiau lyja, tad pasimėgauti auksinio rudens džiaugsmais galima ilgiau. Kita vertus, tai vis tiek ruduo, todėl prie šios aukščiau paminėtos tradicijos prisidėjo ir dar viena ne mažiau smagi – iš Meino nuvykti, kur tikrai šilta. Kartą vykome kažkur į JAV pietus, pernai nusigrūdome į Karibuose esančią Sent Kitso ir Nevio valstybėlę, tai negi šiemet taip ir prasėdėsime be šiltų kraštų? Tai aišku, kad ne. Šįsyk nutarėme pratęsti Karibų tematiką, nes Karibai yra gėris. Juose amžina vasara ir ašaros skaidrumo jūra.