Žygis į šį labirintą – ne bailiems: nuo olų žemyn galva kabo milijonai šikšnosparnių, ant sienų ir grindų ropoja tarakonai, vabalai, žiurkės ir kitokie gyviai, mintantys šikšnosparnių išmatomis ir iš lizdų iškrentančiomis negyvomis salanganomis.
Olose veisiasi ir gyvačių, kurios maitinasi žiurkėmis ir tarakonais. Nuo paukščių išmatų oras čia prisigėręs amoniako. Manoma, kad ant žemės susikaupęs trijų metrų šiukšlių, teršalų sluoksnis. Tiesa, urvuose padaryti mediniai takai, kuriais galima saugiai vaikščioti, nesibaiminant aplink ropinėjančių gyvių.
Šiuose urvuose gyvena ir salanganos, iš kurių lizdų verdama garsioji paukščių lizdų sriuba. Salanganos lipdo lizdus iš savo seilių, kurios stingsta ore. Kinų virtuvėje salanganų lizdų sriuba laikoma delikatesu, nes lizdų mažai kur būna, taip pat laikoma itin maistingu ir žmogui sveiku patiekalu. Į kai kuriuos lizdus būna įpinta plunksnų, vytelių – jie vadinami juodaisiais lizdais. Sriuba verdama iš abiejų rūšių lizdų, tik labiau vertinami lizdai vien iš seilių.
Dabar paukščių lizdų rinkimas reguliuojamas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Du kartus per metus – nuo vasario iki balandžio ir nuo liepos iki rugsėjo licencijas turintys vietos gyventojai pintomis kopėčiomis, virvėmis lipa iki olų lubų rinkti paukščių lizdų.
Pirmas lizdų rinkimas vyksta tuo laikotarpiu, kol salanganos dar nepadėjusios kiaušinių. Tada paukščiai suka naujus lizdus į kuriuos galiausiai deda kiaušinius. Kai iš kiaušinių išsirita jaunikliai, ūgteli ir palieka lizdus, vyksta antras lizdų rinkimas.
Daug salanganų lizdų išvežama į Honkongą, ten iš jų gamina sriubas, gėrimus, naudoja vaistų gamybai. JAV yra antra pagal dydį salanganų lizdų importuoja pasaulyje. Aukštos klasės restorane paukščio lizdo sriuba gali kainuoti 100 dolerių. Kilogramas šviesiųjų lizdų (be plunksnų ir vytelių) JAV gali kainuoti iki 2 000 dolerių.
Nepaisant brangumo, sakoma, kad paukščio lizdo sriuba yra beveik be skonio, kažkas yra pasakęs, kad ji – tarsi „bananų sriuba su makaronais“.