Daug kas Luksorą vadina miestu-muziejumi ir išties – Delfi.lt kelionių ambasadorius žurnalistas Orijus Gasanovas ir reperė Viktorija Vyšniauskaitė-Cheri laidoje keliauja lyg po istorijos vadovėlį.
„Daug kas Egipte sako, kad tai pats gražiausias ir didžiausią įspūdį paliekantis miestas. Jis, beje, patenka į penkių lankomiausių vietų Egipte sąrašą. Luksoras vadinamas ir mandagiausiu šalies miestu. Man neteko girdėti tiek daug pasveikinimų atvykus“, – pasakoja O. Gasanovas, ir šalia esantys vietos gyventojai, pritardami keliautojui, tuoj pat būriu pasveikina atkeliavus į jų miestą.
„Nors miestas tvarkingas ir mandagus, chaosas gatvėse čia kaip ir visur. Mes stovime vienoje iš pagrindinių gatvių. Jūs galite matyti, kad pėstieji, automobiliai ir karietos su žirgais juda viena ir ta pačia gatve. Labiausia mane tas automobilių pypsenimas veda iš proto, atrodo, tuoj kas nors blogo įvyks, mane partrenks, bet tai įprastas įspėjamasis ženklas, kad štai, mes atvažiuojame“, – pasakoja apie didmiesčio gyvenimo būdą Egipte.
Keliautojai pasuka prie Ibrahimo falafelių, kurie kepami specialioje keptuvėje. Kiekvienam, norinčiam užkąsti, siūloma karštų, šaltų, su bulvytėmis, keliais būdais paruoštomis daržovėmis. Tokių užkandžių šioje šalyje gausu, tad jei keliaudami išalksite, tiesiog pasidairykite maisto kioskų.
Na, o kultūrinis šalies palikimas atima žadą – Luksore yra 30 procentų viso pasaulio monumentų.
„Čia yra statulų, paminklų, šventyklų, muziejų – visko, kas susiję su istorija“, – dalijasi V. Vyšniauskaitė-Cheri, besimėgaujanti šiltais vasariškais orais.
Abi upių pakrantes gausiai lanko žmonės, Egipto istorija ir legendos apie dievų bei valdovų galią tiesiog užburia. Laidos „Lietuviškos atostogos“ kūrėjai kviečia į Karnako šventyklą, tai – didžiausias šventyklų kompleksas visame pasaulyje.
Pro milžiniškas kolonas, kurios įamžintos ne viename tiek vaidybiniame, tiek istoriniame filme, keliautojai pasuka į gilumą, o šventyklų čia – visas miestas, tad norint visas apžiūrėti prireiks išties nemažai laiko.
Itin gerai išsilaikiusios skulptūros, raižiniai, piešiniai – viso to komplekso didingumas tiesiog užburia savo didybe.
Faraonų kapavietei Egipto gyventojai taip pat skyrė itin didelį dėmesį – šalies valdovai ilsisi Karalių slėnyje.
„Iš viso Karalių slėnyje yra net 62 kapai. Kiekvienas karalius turėjo atskirą kapą, bet tik 31, tai yra pusė, atpažinti“, – pasakoja dainininkė Cheri.
Nekropolyje lankytojai gali išvysti nuotraukų, kaip archeologai dirbo šioje milžiniškoje kapavietėje ir aiškinosi karalių vardus pagal tai, ką teigė jau turimi istoriniai šaltiniai, pagal tai, kokios dovanos buvo dedamos karalių išlydint į pomirtinį pasaulį. Čia galite išvysti ir visame pasaulyje žinomo Egipto valdovo Tutanchamono kapą.
„Prabangiausias kapas šiame slėnyje. Jį vienintelį atrado su visais turtais, likusieji buvo tiesiog apiplėšti. Beje, dar vienas dalykas, kodėl šis kapas brangiausias, – jis reikalauja atskiro bilieto. Bet neapsigaukite – viduje nėra jokio aukso, visi turtai perkelti į muziejus“, – sako V. Vyšniauskaitė.
Didingas kapas faraono kūną sergi akmeniniame sarkofage, kapo vidus išdabintas piešiniais ir raštais, tai – lyg atskiras muziejus.
Labiau patinka miesto gatvės? Luksoras turi kuo nustebinti ir pačiame mieste. Pavyzdžiui, vien tai, kad nuostabi alėja, besitęsianti pakrante palei visą miestą, tvarkoma gal penkis kartus per dieną. Miestas išskirtinai tvarkingas, čia neišvysite jokių šiukšlių. Alėja daugiau žmonių pritraukia vakare, mat daug kas keliauja palydėti saulės.
Gatvėje gausu ir šiuolaikinio meno, ne tik istorinių vaizdų. Pavėsinės gatvėse išpieštos įvairiausio stiliaus paveikslais. Meną mėgstantys žmonės turės kur paganyti akis, džiaugsis ir tie, kuriems patinka fotografuotis ir parsivežti daug nuotraukų, – tam fonas labai tinkamas.
Šioje „Lietuviškų atostogų“ laidoje keliautojai nusprendžia pasukti skirtingais keliais – miestas turi tiek vietų, kurias verta aplankyti, kad net sunku išsirinkti. Taigi O. Gasanovas ir V. Vyšniauskaitė-Cheri sumano parodyti viską, kas įdomu abiem, tačiau keliauti atskirai.
„Širdžiai skaudu skaudu, bet, žinok, mes turime išsiskirt. Tu turi į vieną pusę varyt, aš – į kitą“, – sako O. Gasanovas. – Tik taip suspėsime viską pamatyt.“
„Svarbiausia, pamatysim daug“, – nenuliūsta V. Vyšniauskaitė, kad tik toks kompromisas įmanomas, ir abu pasuka ieškoti savo patyrimų.
Dainininkė sėda į vietos traukinuką ir netrukus atsiduria prie karalienės Hačepsutos šventyklos.
„Hačepsuta visoje istorijoje buvo pirmoji valdžiusi faraonė, pirmoji karalienė. Kaip jai tai pavyko? Apsukrumas ir gerai susiklosčiusios aplinkybės. Visi aplinkui buvę vyrai buvo netinkami užimti sostą, todėl Hačepsuta pakėlusi ranką pasakė: „Kodėl aš negaliu būti karaliene?“ Ir paskelbė save faraone. Bet kai pagalvoji, tai siaubinga: tam, kad Hačepsuta galėtų valdyti, ji turėjo apsimetinėti vyru. Vietoj puošnių suknelių, kurias, kaip mes įsivaizduojame, priklauso nešioti faraonei, ji nešiodavo vyriškus rūbus, jokių makiažų, jokių papuošalų, – ji turėjo būti panaši į vyrą. Netgi barzdą prisisegdavo, kad paslėptų savo moteriškumą. Dar labai įdomu, kad ji savo vardą pakeisdavo, – vietoj Hačepsut (galūne „t“ buvo žymima moteris) ji save vadino Hačepsu“, – dalijasi V. Vyšniauskaitė iš pirmosios valdytojos garbei pastatytos šventyklos prieigų.
Dainininkė sako, kad nuostabioje šventykloje visgi norėtųsi išvysti, kaip iš tiesų atrodė pirmoji faraonė, tačiau visos kolonos, statulos ir piešiniai ją vaizduoja kaip vyrą. V. Vyšniauskaitė paaiškina, kad jos posūnis po 18-os metų moters valdymo iš pykčio ir pavydo, kad ši atėmė jo sostą, sunaikino visus moters atvaizdus šventykloje ir bandė ją ištrinti iš istorijos.
V. Vyšniauskaitei pasukus užmiesčio istorijos takais, O. Gasanovas dairosi po miestą, kur taip gausu lankytinų vietų.
„Čia galima prabangiai praleisti laiką. Kiekvienas turistas gali užsisakyti individualų turą su privačiu gidu. Mano gidas šiandien bus Raimondas. Pirmas dalykas, ką man siūlo aplankyti, tai Luksoro šventyklą“, – sako O. Gasanovas.
Gidas pasakoja, kad šventyklai – per 3000 metų, skaičiuojant Naujosios karalystės laikais.
Vieta išskirtinė ne tik iš užsienio šalių atvykusiems žmonėms, – čia atvyksta ir pats šalies prezidentas, be to, čia vyksta vienas didžiausių metų renginių. Trijų kilometrų takas šventykla tarp puikiai išsilaikiusių skulptūrų vadinamas Sfinksų keliu. Kiekvienas objektas turi savo istoriją, kilmę, turi savo žinią pasauliui, kodėl jis čia atsirado.
Gidas, anot O. Gasanovo, rekomenduoja visiems atvykti čia per paskutinę maldą – artėjant saulėlydžiui, tada patiriamas įspūdis to, ką matote ir girdite, yra stipriausias.
„Daugybę metų bandėme nuvalyti dulkes nuo piešinių ir atskleisti originalias spalvas, tačiau prieš 10–11 metų mes atradome specialius chemikalus, kuriais galima grąžinti originalią spalvą. Tai nėra perpiešimas ant viršaus: prarastume kūrinio vertę – chemikalai tiesiog nuvalo. Šį metodą atradome visai neseniai, visų Egipto šventyklų ateitis bus panaši į paveikslėlį. Bent jau tikimės, kad su šiais chemikalais viską lengvai išvalysime“, – pasakoja gidas apie atradimą, kuris, viliamasi, ateities kartoms leis išvysti šimtais tūkstančių metų išlaikytą vaizdą.
Tikimasi, kad ateityje Egiptas bus kur kas ryškesnis ir atskleis kur kas daugiau istorinio palikimo. Be abejo, privataus gido paslauga visuomet padės praskleisti šalies istorijos šydą kitu kampu, o kaina, anot O. Gasanovo, nėra itin didelė – apie 40–50 eurų, viskas priklauso nuo derybinių sugebėjimų.
Jei norite spalvingais vaizdais grožėtis jau dabar, O. Gasanovas kviečia užsukti į pasaulyje itin retų kūrinių muziejų.
„Luksoras turi išskirtinį papiruso muziejų. Tokio dalyko Europoje nesu girdėjęs. O čia – prašom, ateini ir gali apžiūrinėti piešinius ant papiruso“, – dalijasi kelionių ambasadorius.
Muziejuje dirbanti Asma, papirusų ekspertė, pasakoja, kaip gaminamas papirusas. Čia pat vietoje ji turi nedidukę „laboratoriją“, kurioje ne tik išsamiai papasakoja apie papiruso kelią, bet ir prie lankytojų akių jį pagamina.
Be to, jei muziejuje koks nors paveikslas Jums pasirodys itin patraukus, galite jį nusipirkti, – visi darbai yra parduodami.
Menas Luksore lydi ne tik dieną.
„Vakarais gatvėse pastatomos mobilios fotostudijos – fotografai išstilizuoja žmones ir padaro turistų nuotraukų Nilo fone“, – pasakoja O. Gasanovas, kol V. Vyšniauskaitei fotografai padeda apsirengti.
„Jaučiuosi kaip ponia“, – šypsosi laidos „Lietuviškos atostogos“ pramogų bandytoja V. Vyšniaukaitė-Cheri.
Ir aktyvių, ir ramesnių pramogų Egipte nestinga. O kas laukia kitoje kelionėje ir į kurią Egipto dalį pasuks keliautojai, žiūrėkite ketvirtadienį, gruodžio 9 dieną, Delfi.tv kanalu.