Nuo VI tūkst. pr. Kr. žmonių gyvenamos teritorijos istoriniai ir kultūriniai sluoksniai matomi plika akimi ir besilankančiuosius dažnai verčia aikčioti. Kodėl? Nes šis miestas kalba daugybe skirtingų kalbų.
Kokį įspūdį būtent Jums paliks Sofija, priklauso nuo to, kokia kalba su ja bendrausite. Vieniems tai tik aptriušęs, komunizmu ir skurdu atsiduodantis miestas. Kitiems – moderni ir itin perspektyvi europietiška sostinė su giliu istoriniu prieskoniu. Tretiems – dėl nedidelių mokesčių ir pigaus pragyvenimo patraukli vieta pradėti verslą. Beveik penkių šimtų kvadratinių kilometrų teritorijoje švelniai susilieja daugybė skirtingiausių dalykų, patvirtinančių šio miesto šūkį: Sofija auga, bet nesensta.
1. Serdikos metro stotelė. Ja atrasite: Todoro Alexandrovo bulvaras 1.
Darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 05.07–00.07 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis 05.07–00.10 val. (www.metropolitan.bg).
Leidžiantis į Serdikos metro stotelę galima ne tik patekti į požeminį greito susisiekimo traukinių tinklą, bet ir į kitą, seną ir plika akimi matomą istorijos sluoksnį, menantį senovės Romos laikus. Serdikos vieta tuometėje Romos imperijoje buvo strategiškai svarbi, esanti Rytų ir Vakarų susikirtimo taške. Čia buvo įkurta didelė imperijos valdovų rezidencija. Imperatorius Konstantinas I (272–337 m.) netgi yra pasakęs: „Serdika – tai mano Roma“.
Miesto svečiams kartais kyla keblumų šioje vietoje norint pereiti gatvę, nes dalis stotelės tai vienur, tai kitur vis aptverta, tęsiami archeologiniai kasinėjimai. Tačiau prieš porą tūkstantmečių sutvirtintų pastatų likučiai matomi ir lengvai pasiekiami visiems norintiems.
2. Šv. Jurgio rotonda. Ją rasite: Kniazio Dondukovo bulvaras 2. (www.svgeorgi-rotonda.com).
Ši nedidelė raudonų plytų ortodoksų cerkvė yra seniausias pastatas Sofijoje, senovės romėnų pastatytas IV a. Konstantinui I Romos imperijoje įteisinus krikščionybę. Rotonda iš pradžių buvo masinė krikštynų vieta, tik vėliau pastatas tapo cerkve.
Per daugybę amžių krikščionių maldos namai buvo ne kartą sugriauti ir atstatyti, juose įkurta mečetė. Po storu tinko sluoksniu paslėpti religinės tematikos piešiniai, juos negailestingai pakeitė islamui būdingi įvairūs augaliniai ornamentai.
Šiandien kruopščiai atkurtas pastatas yra šiek tiek žemiau dabartinių miesto gatvių lygio ir yra Serdikos archeologinio komplekso dalis. Šalia jo rasti miesto griuvėsiai rodo jį buvus itin modernų ir patogų – veikė speciali miesto šildymo ir drenažo sistema, buvo įrengti akmeniniai šaligatviai. Ant rotondos sienų galima apžiūrėti atkurtas, po augaliniais ornamentais keletą amžių slėptas, VI a. datuojamas freskas.
3. Karšti mineralinio vandens šaltiniai. Juos rasite: Ekzarh Yosif ir Iskar gatvių sankirtoje, šalia Bania Baši mečetės.
Tačiau dar didesnę nuostabą kelia nedidelis plotelis Sofijos centre, kur žiemą vasarą iš žemės gelmių trykšta (maždaug 500 litrų per sekundę) natūralūs karšti mineraliniai vandenys. Daugybė vietinių žmonių čia ateina nešini įvairiausios talpos buteliais, netrukdomi juos prisipildo ir išeina namo. Neturintieji namų vandens niekur neneša, tačiau taip pat laisvai juo naudojasi. Karštuose garuose skendinčioje aikštelėje dažnai galima išvysti šiuose nemokamuose dušuose (jų yra 30) besiprausiančius benamius.
4. Kvadratinis kilometras religinio pakantumo. Pasaulyje besitęsiant religiniams karams ir fanatiškiems išpuoliams, Sofija išlieka taikiu, unikaliu ir tolerantišku miestu. Mažesniame nei vieno kvadratinio kilometro plote čia kasdien prasilenkia į ketverius skirtingus maldos namus einantys tikintieji. Šie maldos namai – tai ortodoksų Sveta Nedelia cerkvė, katalikų Šv. Juozapo bažnyčia, judėjų Sofijos sinagoga ir musulmonų Bania Baši mečetė.
5. Sofijos sinagoga. Ją rasite: Ekzarh Yosif 16 (www.sofiasynagogue.com). Bulgarijos žydų istorijos muziejus veikia darbo dienomis 8.30–16.30 val. (pietų pertrauka 12.30–13.00 val.).
Daugybė Europos valstybių iki šiol nenori prisiminti skaudžių Antrojo pasaulinio karo įvykių ir holokausto, vieno šiurpiausių nusikaltimų žmonijai. O bulgarų nuotaika kalbant apie šiuos įvykius išlieka giedra – jiems pavyko išgelbėti net 50 000 čia gyvenusių žydų.
Karo metais prieš antisemitinę politiką spyriojosi patys Bulgarijos politikai, neva žydai jiems reikalingi kaip stipri darbo jėga. Vėliau priėmus keletą prieš žydus nukreiptų sprendimų visoje šalyje nuvilnijo ir jų vykdymą stabdė didžiuliai protestai. Galiausiai 1943 m. mirus carui Borisui III Bulgarijoje kilo šiokia tokia politinė suirutė, kuria kaip pretekstu buvo pasinaudota vilkinant žydų klausimus. 25 000 žydų buvo išsklaidyti ir įdarbinti visoje šalies teritorijoje, čia nebuvo įkurti getai ar koncentracijos stovyklos.
Šiandien Bulgarijoje gyvena vos kiek daugiau nei tūkstantis žydų. Didžioji dauguma jų po karo išvyko gyventi į Izraelį, būtent todėl Izraelyje lengva rasti kalbančiųjų bulgariškai. Patys bulgarai apie žydus atsiliepia su didele pagarba, dalijasi maloniais prisiminimais. Išvykę į Izraelį, žydai kasmet savo gelbėtojams ir jų vaikams siųsdavo daugybę dovanų. Pirmosios barbės ir kiti madingi žaislai bulgarų vaikams atkeliavo būtent iš Izraelio – tuometėse socialistinio režimo parduotuvėse tokių stebuklų paprasčiausiai nebuvo.
6. Sovietinė architektūra. Vyriausybės rūmai, kuriuos rasite: 1 Dondukovo bulvaras (www.government.bg). Prezidentūra, ją rasite: 2 Dondukovo bulvaras (www.president.bg). Centrinė universalinė parduotuvė, ją rasite: Knyaginya Maria Luiza bulvaras 2 (www.tzum.bg). Buvusi Komunistų partijos būstinė, ją rasite: Alexanderio Battenbergo bulvaras 1.
Režimo stabilumu tvirtai tikėję politikai savo veiklai vykdyti statė didžiulius ir sunkius pastatus. Sofijos centre esantis trijų sovietinių pastatų kompleksas vadinamas Largo.
Buvusioje Komunistų partijos būstinėje šiandien veikia dalis Vyriausybės kabinetų. O priešais šį pastatą stovi du simetriški pastatai-dvyniai, pastatyti 1956 m. Viename jų įsikūrusi Vyriausybė, Prezidentūra ir viešbutis. Kitame socialistinio režimo metais veikė Centrinė universalinė parduotuvė (ЦУМ), nuo 2000 m. perorganizuota į šiuolaikiškiau skambantį prekybos centrą. Jaunesnio amžiaus sofijiečiai šypsodamiesi prisimena tuometę kiekvieno save gerbiančio Sofijos vaiko pramogą – eiti į ЦУМ’ą ir važinėtis eskalatoriumi. Automatiškai aukštyn–žemyn važinėjantys laiptai buvo tikras stebuklas. Sunku patikėti, tačiau Sofijoje netgi yra žmonių, turinčių albumų su nuotraukose įamžintomis važinėjimosi eskalatoriumi akimirkomis.
Šiandien šis didžiulis ir prabangus prekybos centras tebeturi stebuklingus važinėjančius laiptus. Tačiau užsienietį aiktelėti gali priversti tai, kad kone visą laiką jis yra tuščias. Apsipirkti sofijiečiai mieliau renkasi kitus, vartotojų poreikiams labiau pritaikytus prekybos centrus.
Besilankantiems Sofijoje ir apskritai Bulgarijoje svarbu „neužstrigti“ matant ir vėliau kelionės įspūdžiuose prisimenant tik gausius sovietinių laikų reliktus. Klaidinga teigti, kad Sofijoje nėra šiuolaikinių stiklinių biurų pastatų. Didžiulis Sofijos verslo parkas (teigiama, kad jame dirba apie 10 000 žmonių) įsikūręs miesto pakraštyje.
7. Įsišaknijęs Rusijos išvaduotojos įvaizdis. Parlamento rūmai (Narodno sabranie), juos rasite: Narodno sabranie g. 2 (www.parliament.bg), Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (Rusų cerkvė), ją rasite: Tsar Osvoboditel g. 3 (http://podvorie-sofia.bg).
Sofijoje yra ir daugiau sovietinės architektūros ar skulptūros pavyzdžių, tačiau niekam jie akių nebado, o noras jas šalinti vargu ar būtų suprastas. Apskritai bulgarų požiūris į Rusiją teigiamas ir įtakos tam turėjo istorinės aplinkybės. Rusija bulgarų sąmonėje yra šalis išvaduotoja, būtent jos dėka Bulgarija nusikratė beveik penkis šimtmečius trukusio osmanų jungo ir vėl tapo nepriklausoma valstybe.
8. Aleksandro Nevskio katedra. Ja rasite: Aleksandro Nevskio aikštė. Atidaryta kasdien 7–18 val.
Ši didžiulė balta katedra žaliais ir auksiniais kupolais – Sofijos miesto vizitinė kortelė, vienas svarbiausių turistų traukos centrų. Pastatyta 1904–1912 m. Rusijos ir Turkijos kare žuvusiems kariams atminti ir pavadinta Rusijos valdovų vardais. Pirmasis jų – caras Aleksandras II, kurio valdymo metais vyko minėtasis karas. Antrasis – XIII a. Rusiją valdęs caras Aleksandras Nevskis, sėkmingai kovojęs su švedais, o rusų patriarchų XVI a. paskelbtas šventuoju.
Aleksandro Nevskio katedra yra viena didžiausių ortodoksų katedrų pasaulyje, ji dengia 3170 kv. m plotą ir teigiama, kad čia tilpti gali net 10 000 maldininkų. Katedros plotis siekia 76 m, aukštis ties varpine – 53 m. Trys kupolai dengti tikru auksu. Bulgarams tai yra išvaduotos ir laisvos valstybės simbolis.
Visai netoli Aleksandro Nevskio katedros praėjusių metų vasarą pastatyta 4 m aukščio caro Samuilo (valdė 997–1014 m.) skulptūra. Šis meno kūrinys žiniasklaidoje sukėlė didelį pasipiktinimą, mat sutemus caro akys ima šviesti dėl jo akyse įstatytų šviesos diodų lempučių.
Kritikai piktinosi, kad už valstybės lėšas sostinėje statomos tokios neskoningos skulptūros.
Galbūt naktyje šviečiančios akys ir nėra tinkamiausias sprendimas, tačiau išsižioti verčia su caru Samuilu susijusi istorija. Bulgarijos teritoriją stipriai išplėtęs karingasis caras mirė nuo širdies smūgio, kai išvydo namo grįžusius 15 000 kareivių po mūšio su Bizantija. Visiems jiems buvo išdurtos abi akys, tik kas šimtajam palikta viena akis tam, kad sumuštą kariauną galėtų parvesti namo. Išvydus šį siaubą, turbūt daugeliui sustotų širdis. Būtent todėl skulptorius Aleksandras Haitovas ir norėjo atkreipti praeivių dėmesį švytinčiomis caro akimis.
10. Naktinis gyvenimas miesto parkuose. Nacionalinis Ivano Vazovo teatras, jį rasite: Dyakon Ignatii g. 5 (http://new.nationaltheatre.bg).
Jei Sofijoje lankysitės šiltuoju metų laiku, gali būti, kad šviečiančių Samuilo akių ir nepamatysite. Tačiau nepastebėti ir neišgirsti vakarais ir naktimis Sofijos centre ūžiančio naktinio gyvenimo tikrai neįmanoma.
Vienas didžiausių traukos centrų – parkas šalia dailaus Ivano Vazovo teatro (pastatytas 1907 m.). Parkas žymus priešais teatrą esančiu fontanu ir jame grakščia poza sustingusia balerina.
Tiek šiame, tiek kituose Sofijos (ir visos Bulgarijos) parkuose bei skveruose nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens sunku rasti tuščią suoliuką. Žmonės sėdinėja ant žolės, geria alų, groja gitara, skaito laikraščius ir knygas, žaidžia kortomis ir šachmatais. Parkuose tiesiogine žodžio prasme verda gyvenimas, karščio išvarginti žmonės susitinka ir neskuba namo.
Rekomenduojama pasinaudoti proga ir Sofiją apžiūrėti nemokamai drauge su profesionaliu gidu. Ekskursijos anglų kalba kiekvieną dieną vedamos net du kartus – 11 ir 18 valandą (trukmė apie 2 valandas). Susitinkama priešais Teismo rūmus, didelį baltą pastatą su dviem liūtų skulptūromis (Vitošos bulvaras 2). Daugiau informacijos apie tokią galimybę galite rasti čia: http://www.freesofiatour.com.
Šaltinis: ištrauka iš Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos knygos „Prisijaukinti Bulgariją“ (2016).