Taip pat skaitykite: Ko dar nežinojome apie Niagaros krioklį?
arba: Romos gidas
Iš pradžių amfiteatras buvo naudojamas gladiatorių kovoms ir viešiems pasirodymams, tokiems kaip gyvūnų medžioklė, egzekucijos, garsių mūšių atkūrimas, klasikine mitologija grįstos dramos.
Romos Koliziejus buvo naudojamas kone 500 metų. Paskutinės užfiksuotos žaidynės vyko šeštajame amžiuje.
Viduramžiais amfiteatrą nustota naudoti pramoginiais tikslais. Jis buvo naudojamas kaip tvirtovė, dirbtuvės, akmenų kirtykla, krikščionių šventovė.
Koliziejuje tilpdavo apie penkiasdešimt tūkstančių žiūrovų. Manoma, kad žaidynių Koliziejuje metu gyvybės neteko apie 500 000 žmonių ir daugiau nei milijonas laukinių gyvūnų.
Nors ir nuniokotas žemės drebėjimų bei plėšikų, amfiteatras išliko Romos Imperijos ikona.
Koliziejus – viena populiariausių turistinių krypčių Romoje ir vis dar glaudžiai susijęs su Romos katalikų bažnyčia.
Kiekvieną Didįjį penktadienį popiežius veda procesiją į amfiteatrą.
Amfiteatras pavaizduotas ant itališkos penkių centų euro monetos.
Koliziejaus statinys yra 189 metrų ilgio, 156 m pločio, užima 6 akrų teritoriją (24 000 kv. m). Išorinės sienos aukštis – 48 m, perimetras siekė 545 m.
Centrinė Romos Koliziejaus arena yra ovalo formos, 88 m ilgio ir 55 m pločio. Ją supa apie 4,5 m aukščio siena, virš jos – kėdžių eilės.
Išorinei sienai naudoti akmenys sujungti be cemento. Juos laiko 300 tonų geležies gnybtai. Nustatyta, kad išorinei amfiteatro sienai reikėjo 100 tūkstančių kubinių metrų travertino akmens.
Koliziejuje šiaurinėje ir pietinėje dalyje buvo specialios ložės su geriausiu vaizdu imperatoriui ir vestalėms (lot. sacerdos Vestalis - romėnų Deivės Motinos Vestos, židinio globėjos, mergelės vaidilutės, saugojusios Šventąją Vestos ugnį Romoje).
Kelionės