10 didžiausių planetos miškų

Pasaulyje yra pačių įvairiausių miškų, įvairiausiose ir netikėčiausiose vietose. Jie auga visiškai skirtingose klimato sąlygose. Per paskutinius 50 metų maždaug pusė pasaulio miškų buvo sunaikinta, kas lėmė kai kurių gyvūnų rūšių nykimą. Miškai yra labai svarbūs mūsų išgyvenimui, nes jie absorbuoja anglies dioksidą per fotosintezę ir į atmosferą išleidžia deguonį.

Taip pat skaitykite: Unikalus suakmenėjęs miškas Arizonoje - baigiamas išgrobstyti turistų

arba: Unikali galimybė nuklysti į mišką Neries slėnio apylinkėse

Todėl, pasak actionforourplanet.com, 10 didžiausių pasaulio miškų turi būti apsaugoti dabar, kol dar nėra per vėlu. Toliau aprašyti didžiausi miškai atrinkti pagal jų dydį, remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis.

1. Rusija, 809 mln. hektarų. Didžiuliai miškų plotai plyti Rusijoje, nuo Karelijos netoli Suomijos sienos iki Kamčiatkos pusiasalio pačiuose Rusijos rytuose. Šie miškai sudaro 50 proc. visų pasaulio spygliuočių medienos išteklių. Rusijos miškai taip pat yra namai, nesuskaičiuojamai gausybei gyvūnų rūšių. Sibiro snieginiai leopardai ir 10 proc. laukinių tigrų populiacijos gyvena būtent Rusijoje. 260 tūkst. kvadratinių kilometrų dydžio miškus valdo Miškų valdymo taryba, kuri padeda užtikrinti ilgalaikę medienos ruošą, o 430 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos saugo Rusijos vyriausybė. Nustatyta, kad nelegalus miško kirtimas sudaro 20-30 proc. visų su medienos ruoša ir apdirbimu susijusių darbų Rusijoje.

2. Brazilija, 478 mln. hektarų. Brazilija – tai didžiausių pasaulio tropinių miškų namai. Amazonės atogrąžų miškai sudaro daugiau nei pusę visų pasaulio atogrąžų miškų. Amazonės miškuose yra susikaupę 90-140 mlrd. tonų anglies, kuri padeda stabilizuoti žemės klimatą ir gamina 20 proc. žemės deguonies. Atlanto miškas taip pat plyti Brazilijoje, jis tęsiasi nuo Brazilijos krantų iki Paragvajaus bei Argentinos. Tačiau tik 7 proc. šio miško išlieka nepaliesta žmogaus. Žmonių naikinami šių miškų plotai kelia grėsmę ten gyvenančioms jaguarų, tapyrų ir beždžionių rūšims.

3. Kanada, 310 mln. hektarų. Beveik pusę Kanados teritorijos sudaro miškai, kurie padeda valyti vandenį, stabilizuoti dirvožemį ir judėti maistinėms medžiagoms, teigia Kanados miškų tarnyba. Maždaug du trečdaliai Kanadoje esančių augalų ir gyvūnų rūšių (140 tūkst.) egzistuoja miškuose, kuriuose taip pat galima rasti 180 skirtingų medžių rūšių. 94 proc. miškų priklauso valstybei, likusieji 6 proc. - privatiems asmenims. 20 proc. pasaulio gėlo vandens randama šiuose miškuose - maždaug toks pats procentas gėlo vandens randama ir Amazonės atogrąžų miškuose.

4. Jungtinės Amerikos Valstijos, 303 mln. hektarų. Kolonistams atvykus į JAV ir pradėjus čia kurtis XVII amžiuje, maždaug 121.405 mln. hektarų miškų buvo iškirsti žemės ūkio, pastatų statybos reikmėms. Šiuo metu 155 399 mln. hektarų miško plyti JAV rytuose, 74 proc. jų yra lapuočių miškai ir 83 proc. priklauso privatiems asmenims. Vakarinėje šalies dalyje yra 147 710 mln. hektarų miškų, kurių 78 proc. yra spygliuočių miškai ir 58 proc. jų priklauso valstybei. Valstybei priklausantys miškai yra traktuojami ir naudojami kaip nacionaliniai parkai, laukinės gyvūnijos zonos ar poilsiavietės.

5. Kinija, 197 mln. hektarų. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija nustatė, kad miškų ir medienos plantacijų skaičius šioje šalyje padidėjo nuo 157 mln. hektarų 1990-aisiais metais iki 197 mln. hektarų 2005-aisiais metais. Nuo 2000 iki 2010 metų Kinijos miškų teritorijos kiekis kasmet padidėdavo 1,6 proc. Ar Kinija, pavyzdingai savo žaliuosius turtus prižiūrinti šalis? Galima ginčytis - daugiau nei pusė Kinijoje naudojamos medienos yra importuojama iš atogrąžų miškų ir tai kelia grėsmę tropinėms ekosistemoms. 70 proc. Kinijos miškų priklauso valstybei.

6. Australija, 164 mln. hektarų. Natūralius Australijos miškus sudaro eukaliptai (78 proc.), akacijos (7 proc.) ir mirtenės ( 5 proc.). Šiuose miškuose dažniausiai iškrenta daugiau nei 500 mm kritulių per metus. Miškų gaisrai yra didelis pavojus Australijoje ir miškininkai turi įgyvendinti strategijas susijusias su gaisrų prevencija, jų aptikimu bei gesinimu.

7. Kongo Demokratinė Respublika, 134 mln. hektarų. Kongo baseino atogrąžų miškai yra namai daugiau nei 10 tūkst. augalų rūšių, 700 žuvų rūšių, 400 žinduolių rūšių bei 1000 paukščių rūšių. Miškai dengia 58,9 proc. šalies teritorijos, tai yra daugiau nei 828,812 kvadratinių kilometrų. 8 proc. šalies miškų šiuo metu yra saugomi, tačiau Kongo vyriausybė planuoja padidinti šį skaičių iki 10-15 proc.

8. Indonezija, 88 mln. hektarų. Indonezija yra turtinga miškais. Juose auga 38 tūkst. rūšių augalai, gyvena 1 531 paukščių rūšis,  515 rūšių žinduoliai, 270 rūšių amfibijos ir 35 rūšių primatai, įskaitant orangutangus bei didnoses beždžiones. Miškai kažkada dengė 84 proc. šalies teritorijos, bet dabar likę žalieji plotai yra išvagoti ir sugadinti kelių, kurie atsirado dėl palmių aliejaus gamybos, celiuliozės ir eukaliptų plantacijų. Sulawesi miškai Indonezijoje buvo visiškai sunaikinti, o Sumatros ir Kalimantano miškai – negailestingai išeikvoti.

9. Peru, 69 mln. hektarų. Miškai, kurių 80 proc. yra pirminiai (senieji), dengia apytiksliai 50 proc. Peru teritorijos. Šalyje egzistuoja 10 proc. pasaulio gyvūnijos ir augalijos, įskaitant 25 tūkst. augalų rūšių. 1 300 vietinių bendruomenių gyvena 12 mln. hektarų miškingose Peru teritorijose. JT miškų ir žemės ūkio organizacija nustatė, kad nuo 224 tūkst. iki 300 tūkst. hektarų miškų per metus yra sunaikinami.

10. Indija, 68 mln. hektarų. Pasaulio gamtos fondas nustatė, kad 20,64 proc. Indijos teritorijos užima miškai nuo Himalajų subtropinių pušynų iki mangrovių miškų Rytų Indijoje. Šiuose miškuose auga 45 tūkst. augalų rūšių ir gyvena 81 tūkst. gyvūnų rūšių, įskaitant Bengalijos tigrus bei Indijos dramblius. Dvi didžiausios miškingos teritorijos Indijoje yra Vakarų Ghats, Andamano ir Nicobaro salos bei Assam regionas šiaurės rytuose. Dėl sparčiai augančios Indijos ekonomikos, kėsinamasi į vis daugiau ir daugiau miškų išteklių, dalis miškų jau yra padalinti į dalis.