10 kalnų, kuriuos gyvi įveikia tik laimės kūdikiai

Nors statistinis žmogus neįveikiamiausiu pasaulio kalnu laiko Everestą, tačiau aukščiausio kalno statusas nebūtinai rodo ir kopimo į kalną sudėtingumą.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ekspedicija leidžiasi į pavojingą kelionę

arba: Neeilinė lietuvių alpinistų ekspedicija: akistata su dorovės sergėtojais Kinijos pasienyje

Kaip rašo nationalgeographic.com, Everesto mirtingumo rodiklis (4,4 proc.) lyginant su kitų kalnų pavojingumu, gali atrodyti kaip lengvas pasivaikščiojimas parke.

Čia kalnų pavojingumas daugiausiai vertinamas pagal mirčių skaičių (mirtinugmo rodiklis - įkopusių ir mirusių skaičiaus santykis). Neretai skirstant kalnus į pavojingiausius atsižvelgiama ir į kopimo sudėtingumą, vyraujančius orus ir kitus rodiklius.

Pateikiame dešimt šio sąrašo lyderių:

10. Ficrojus (Argentina/Čilė)

Mirtingumo rodiklis: 5 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 11 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 6 proc.

Kalnas stūkso Čilės ir Argentinos pasienyje. Sąraše šis kalnas atrodo keistokai dėl savo neaukštos viršukalnės – ji siekia vos trečdalį Everesto. Nors kalnui trūksta aukščio, kopimą apsunkina techninės detalės. Granito uolos sunkiai įveikiamos net itin patyrusiems alpinistams.

Riziką didina ir tai, kad kalnas stūkso izoliuotoje vietovėje, su labai permainingomis oro srovėmis. Tam tikromis dienomis, kai orai palankūs, kalno viršukalnę galėtų pasiekti iki 100 alpinistų, tačiau į Fitz Roy kasmet įkopia tik vienetai.

9. Šišapangma (Kinija)

Mirtingumo rodiklis: 8 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 2 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 16 proc.

Šišapangma - keturiolikas pagal aukštį pasaulio kalnas. Kalnas yra Tibete, priklauso Himalajų kalnynui. Kalno aukštis - 8027 m.

Nors Šišapangma yra žemiausias iš keturiolikos aukštesnių nei 8000 m kalnų, į jį pirmą kartą įkopta vėliau nei į bet kurią kitą šios grupės viršūnę. Pirmieji tai 1964 m. gegužės 2 d. padarė Kinijos alpinistai. Pirmuoju lietuviu įkopusiu į Šišapangmą 2004 m. tapo Mindaugas Leskauskas.

8. Gašerbrumas I (Kinija/Pakistanas)

Mirtingumo rodiklis: 9 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 15 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 8 proc.

Gašerbrumas I (taip pat žinomas kaip K5 arba Hidden Peak) – vienuoliktas pagal aukštį pasaulio kalnas. Viršūnė yra Karakorumo kalnyne, ant Pakistano bei Kinijos sienos. Kalno aukštis – 8080 m virš jūros lygio.

Gašerbrumas balti kalba reiškia „gražų kalną“ (rgasha – gražus, brum – kalnas). 1856 m. kalnui buvo suteiktas pavadinimas K5 (penktoji Karakorumo viršūnė), 1892 m. dėl kalno nuošalumo pasiūlyta jį vadinti Hidden Peak (išvertus – „Pasislėpusi viršūnė“) vardu.

Pirmaisiais žmonėmis įkopusiais į Gašerbrumą I 1958 m. liepos 5 d. tapo amerikiečiai Pitas Šoningas (Pete Schoening) bei Endis Kaufmanas (Andy Kauffman).

7. Makalu (Nepalas)

Mirtingumo rodiklis: 11 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 16 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 8 proc.

Penktas pagal aukštį pasaulio kalnas (8481 m.) ir labai pavojingas. 1954 m. pirmieji į jį įkopė du amerikiečiai: Lionelis Terray ir Jeanas Couzy. Šiandien tokių rizikingų ekspedicijų niekas nebedaro - paprastai lipa bent 10 žmonių ekspedicijos.

6. Daulagiris (Nepalas)

Mirtingumo rodiklis: 16 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 31 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 11 proc.

Daulagiris – septintas pagal aukštį pasaulio kalnas, kurio aukštis – 8167 m. Kalnas stūkso Šiaurės Vidurio Nepale bei priklauso Himalajų kalnynui. Tai taip pat – pirmasis aukštesnis nei 8000 m .kalnas, į kurį įkopė lietuvis. Tai padarė legendinis alpinistas Dainius Makauskas, tačiau leisdamasis žemyn jis dingo be žinios. Laikomas žuvusiu.

5. Manaslu (Nepalas)

Mirtingumo rodiklis: 17 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 35 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 13 proc.

Vietinių kalba, Manaslu reikštų „Dvasios kalną“, kartais dar vadinamas „Intelekto kalnu“. Kaip ir visi aštuoniatūkstantininkai, Manaslu yra labai pavojingas kopti - vėjas, sniego griūtys, ledo sienos - viskas trukdo.

1956 m. į jį pirmieji įkopė japonų alpinistai, bet pakeliui keli ekspedicijos nariai žuvo. Vėliau dar sekė daug mirčių, bet po 1990 m., kaip ir daugumos kalnų, mirtingumo rodikliai pradėjo gerėti, nes pagerėjo alpinistų technika, kopimo metodikos, alpinistai turėdavo daugiau patirties prieš drįsdami leistis į tokias pavojingas avantiūras.

4. Kančendžanga (Nepalas/Indija)

Mirtingumo rodiklis: 19 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 21 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 22 proc.

Kol mirtingumo rodikliai kopiant į daugumą jau išvardytų kalnų laikui bėgant mažėja, Kančendžanga kalnas yra išimtis. Mirtingumo rodiklis pastaraisiais metais siekia 22 proc. ir nemažėja. To priežastis – neprognozuojamos oro sąlygos, ledas ir sniego griūtys.

3. Nanga Parbat (Pakistanas)

Mirtingumo rodiklis: 22 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 77 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 5,5 proc.

Oficialia Pakistano kalba, Nanga Parbat reiškia „nuogą kalną“. Tai devintasis aukščiausias kalnas pasaulyje. Daug alpinistų kopimą į šį kalną apibūdina kaip sudėtingiausią pasaulyje dėl labai aukštos 4,5 km aukščio kone stačios ledo sienos. Dar pridėkime greitai besikeičiančius orus ir didelę lavinų tikimybę ir gauname trečią pavojingiausią kalną pasaulyje.

Tiesa, Nanga Parbat mirtingumo rodiklis šiuo metu gana žemas - 5,5 proc., nors prieš kelis dešimtmečius dar siekė ~77 proc.

Alpinistai šį kalną vadina „žmogaus ryjiku“ („Man Eater“) arba „kalnu žudiku“ („Killer mountain“). Iki pirmojo žmogaus pasiekusio šio kalno viršūnę austrų alpinisto Hermano Buhlo (1957 m.) Nanga Parbat kalnas pasiglemžė 31 žmogaus gyvybę.

2. K2 (Pakistanas/Kinija)

Mirtingumo rodiklis: 23 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 41 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 19,7 proc.

Šis kalnas taip pat žinomas Godwino Austino vardu, o jo viršukalnė yra laikoma antrąja aukščiausia pasaulyje. Mirtingumo lygis šiame kalne panašus į Anapurnos, t. y. siekia 19,7 proc. Nors aukščiu šis kalnas lygiuojasi į Everestą, kopimas į jį žymiai sudėtingesnis dėl kelyje pasitaikančio sniego ir ledo. Kadangi kalną dengia įšalas, tai padidina nuošliaužų tikimybę ir apsunkina alpinistų kopimą.

1. Anapurna (Nepalas)

Mirtingumo rodiklis: 38 proc.
Mirtingumo rodiklis iki 1990: 66 proc.
Mirtingumo rodiklis po 1990: 19,7 proc.

Pirmą kartą Anapurna viršūnė pasiekta 1950 m. Nuo to laiko net 53 alpinistai kopdami į šį kalną žuvo ir tik 133 pavyko savo kelionę užbaigti sėkmingai. Techniškai Anapurna reiškia viršūnių grupę Himalajuose, tačiau kai žmonės mini Anapurną, turi mintyje aukščiausią jos tašką.

Anapurnos aukštis - 8091 m., todėl kalnas yra dešimtas pagal aukštį pasaulyje. Šio kalno mirtingumo rodiklis taip pat yra aukščiausias iš visų prieš tai išvardytų kalnų - net 38 proc. Nuo 1990 m. jis siekia 19,7 proc., o tai reiškia, kad vienam iš penkių alpinistų, kopiančių į kalną, kelionė būna paskutinė.