Taip pat skaitykite: 9 labiausiai išvyką sugadinti galinčių kelionės bičiulių tipai
10. Sputnikas 2 - Laikos skrydis į kosmosą
Kalaitė Laika buvo pirmasis Žemės gyventojas, pakilęs į kosmosą. Deja, šis gatvėje rastas benamis šunelis neilgai džiaugėsi žmonių draugija ir priežiūra - netrukus jis buvo įsodintas į raketą ir pasiųstas mirti. Mokslininkams buvo įdomu sužinoti, ar įmanoma išgyventi kelionę į kosmosą, ir ne taip svarbu, ar keleivis grįš gyvas, ar miręs. Teigiama, kad 1957 m. paleistoje raketoje Laika išgyveno 5-7 val., bet galiausiai nugaišo nuo streso ir perkaitimo.
9. Everestas 1996 - ekspedicija “IMAX”
1996 m. grupė nepatyrusių nuotykių ieškotojų pasisamdė gidus ir leidosi į brangiai kainavusią kelionę nugalėti Everestą. Deja, dėl blogo oro ir didelio žmonių skaičiaus (net 12 keliautojų, tarp jų buvo ir keli patyrę gidai) iš jos niekada nebegrįžo. Po šio įvykio kilo daugybė diskusijų apie tai, kad siūlyti komercines ekspedicijas į aukščiausią Žemėje viršukalnę yra neatsakinga.
8. Apollo 13
1970 m. balandžio mėnesį prasidėjo Apollo 13 misija. Tai turėjo būti trečioji žmonių misija į Mėnulį, tačiau įpusėjus skrydžiui, dėl trumpo sujungimo sprogo deguonies bakas. Erdvėlaiviui pavyko apskrieti nematomą Mėnulio pusę ir pasukti atgal į Žemę. Laimei, tą kartą pavyko išvengti žmonių aukų.
7. Džonas Franklinas - Šiaurės Vakarų kelio paieškos
1845 m. Džonas Franklinas leidosi ieškoti legendinio Šiaurės Vakarų kelio, laivybai tinkamo jūros ruožo palei Šiaures Ameriką. Problema, su kuria susidūrė Dž. Franklinas, buvo ta, kad nors šis kelias egzistavo, jį beveik ištisus metus dengė ledas. 1846 m. ekspedicija įstrigo ledynuose, ir netrukus šaltis bei badas pasiglemžė visų įgulos narių gyvybes.
6. Čarlzo Francio Hallo ekspedicija į Šiaurės ašigalį
Čarlzas Francis Hallas buvo patyręs Arkties tyrinėtojas, kuris prieš lemtingąją kelionę jau buvo pabuvojęs dviejose ekspedicijose. 1871 m. birželio mėnesį jis išsirengė į Šiaurės ašigalį, tačiau mirė laivo denyje tų pačių metų lapkričio mėnesį. Manoma, kad keliautoją arsenu nunuodijo bendrakeleiviai. Ekspedicijai toliau vadovavo Sidnis Budingtonas, kuriam pavyko pasiekti rekordinę platumą, bet ne Šiaurės ašigalį.
5. Persio Foseto ekspedicija į Prarastąjį inkų miestą Z
Gali būti, kad Persis Fosetas, 1925 m. įžengęs į Brazilijos džiungles, pasiekė savo tikslą ir rado Prarastąjį inkų miestą Z, tačiau to niekada nesužinosime, nes vyras iš džiunglių nebegrįžo. Nepaisant teorijų, kurios supa P. Foseto mirtį, įrodymų, kas iš tiesų jam nutiko, nėra.
4. Amelijos Earhart ekspedicija aplink pasaulį
1937 m. Amelija Earhart ir jos šturmanas Fredas Nunanas leidosi į kelionę aplink pasaulį. Bandydami nusileisti mažytėje Howlando saloje, jie prarado ryšį su žemėje likusia komanda, kuri turėjo padėti tai padaryti, ir nuo tos akimirkos apie lėktuvą daugiau nieko nežinoma. Kruopščios paieškos nedavė jokių rezultatų - nepavyko rasti nei lėktuvo nuolaužų, nei keleivių kūnų.
3. Roberto Falcono Scotto ekspedicija į Pietų ašigalį
1911 m. prasidėjusi britų ekspedicija į Pietų ašigalį, kuriai vadovavo Robertas Falconas Scottas, 1912 m. pasiekė savo tikslą, bet namo nebegrįžo. Po 8 mėnesių buvo rasta užpustyta keliautojų palapinė, sušalę kūnai ir R. Falcono Scotto dienoraštis, kuriame paskutinis įrašas buvo padarytas 1912 m. kovo mėnesį. Be to, keliautojams pasiekus tikslą paaiškėjo, kad jie nėra pirmieji žmonės, pabuvoję Pietų ašigalyje - ši garbė atiteko norvego Roaldo Amundseno komandai, kuri atvyko vos mėnesiu anksčiau.
2. Nesėkminga Donnerių kelionė
1846 m. balandžio mėnesį Džordžas ir Džeikobas Donneriai bei dar keletas šeimų pasikinkė vežimus, susikrovė mantas ir iš Ilinojaus pajudėjo Kalifornijos link. Patikėję vedlių pažadais, jie pasirinko “trumpesnį ir lengvesnį” kelią, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jis kur kas sunkesnis, nei pasakota. Sierra Nevada kalnuose juos užklupo žiema, o pūgos užpustė visus kelius. Iš 90 keliavusių žmonių Kaliforniją pasiekė tik 48. Bado kankinamiems keliautojams teko valgyti mirusius bičiulius; šie baisūs prisiminimai juos persekiojo visą likusį gyvenimą.
1. Ernesto Shackletono ekspedicija per Antarktidą
1914 m. Ernestas Shackletonas nusprendė kirsti Antarktidą. Kai laivas įstrigo lede ir ėmė skęsti, įgula persikėlė ant ledo lyčių ir pėsčiomis bei valtimis pasiekė Jūrų Dramblio salą. Palikęs bendrakeleivius (trys iš jų žuvo) laukti krante, E. Shackletonas išplaukė ieškoti pagalbos. Po ilgos ir varginančios kelionės jam pagaliau pavyko susisiekti su išoriniu pasauliu ir išgelbėti likusius gyvus savo bičiulius.
Keliautojau! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime universalųjį Barselonos „TOP 10“ vadovą!