10 naujai sutvarkytų Lietuvos gamtos kampelių, kuriuos rekomenduojame pamatyti šiemet

Galimybės prasmingai keliauti po gamtą, po saugomas teritorijas kasmet didėja: sutvarkyti paveldo objektai, įrengti nauji pažintiniai gamtos takai, apžvalgos bokštai ir regyklos, nuorodos ir informaciniai stendai. Keliautojus užsukti kviečia saugomų teritorijų Lankytojų centrai su unikaliomis vidaus ekspozicijomis.

Taip pat skaitykite: Saugomos teritorijos lankytojus pasitiks sutvarkytos ir atnaujintos

arba: Žemaičių žemės lobiai saugomi Varnių regioniniame parke

Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos siūlo aplankyti 10 naujai sutvarkytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose:

1. Pūčkorių atodanga. Pavilnių regioninis parkas.
2. Aukščiausias Lietuvos taškas - Aukštojo kalva. Juozapinės draustinis.
3. Šatrijos kalnas. Varnių regioninis parkas.
4. Kalniškių konglomeratų ir Žiegždrių atodangų gamtos takas. Kauno marių regioninis parkas.
5. Kartenos piliakalnis. Salantų regioninis parkas.
6. Platelių ežeras ir Siberijos pelkė nuo naujo apžvalgos bokšto. Žemaitijos nacionalinis parkas.
7. Metelių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija prie Dusios ežero.
8. Kačėniškės piliakalnis. Sirvėtos regioninis parkas.
9. Liepa motinėlė – storiausia liepa Lietuvoje, valstybės saugomas gamtos paminklas.
10. Seredžiaus piliakalnis. Panemunių regioninis parkas

Pradėti keliauti siūloma nuo Pūčkorių atodangos, esančios Pavilnių regioniniame parke. Nuo naujai įrengtos regyklos atsiveria puiki panorama į Vilnelės slėnį ir Vilniaus apylinkes.

Būtent prie Pūčkorių atodangos gegužės 23 d. startuos dviratininkų žygis, kurio maršrutas tęsis iki kitos saugomos teritorijos – Aukštojo kalvos, esančios Juozapinės draustinyje. Aukštojo kalva – aukščiausias Lietuvos taškas, iškilęs virš jūros lygio 293, 84 m. Čia neseniai pastatytas apžvalgos bokštas ir skulptorės D. Matulaitės sukurta skulptūra, žyminti aukščiausią tašką.

Būtinai šiais metais aplankykite „kalnų karalienę“ Šatriją Varnių regioniniame parke. Jei tikėti legenda, Žemaitijos raganos pasirinkdavo šią įspūdingą vietą: nuo Šatrijos kalno esančios apžvalgos aikštelės matyti Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai...

Kalnas sutvarkytas, sutvirtinti erozijos pažeisti šlaitai, iškirsti menkaverčiai krūmai, įrengti nauji laiptai, terasuoti takai, informacinės aikštelės. Šatrijos kalnas laukia lankytojų.

Verta užsukti ir į Kauno marių regioniniame parke naujai įrengtą Kalniškių konglomeratų ir Žiegždrių atodangų gamtos taką. Daug įdomios informacijos suteikia 19 pažintinių stendų palei taką, kurie pasakoja apie unikalias atodangas, kurių sluoksniai liudija ledynų ir geologinių procesų eigą bei apie dabar vykstančius procesus.

Jeigu šią vasarą būsite Vakarų Lietuvoje, aplankykite Kartenos piliakalnį Salantų regioniniame parke. Manoma, kad IX - XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis centras.

Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, kol 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių. Šiandien Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas pėsčiųjų takas su informaciniais stendais, ženklais bei nuorodomis, įrengta rekreacinė infrastruktūra.

Būdami Žemaitijoje, nepamirškite užsukti į Žemaitijos nacionalinį parką ir į apylinkes pažvelgti nuo naujo 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į Platelių ir Beržoro ežerus, galima iš viršaus apžiūrėti kalvotą ir miškingą parko reljefą, taip pat matosi Platelių miestelis, atsiskleidžia Siberijos pelkė.

O ar žinote, kur gyvena itin reti Lietuvoje baliniai vėžliai? Metelių regioniniame parke, kur tyvuliuoja trys švariausi Dzūkijos ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija. Šio regioninio parko lankytojų centre neseniai įrengta nauja ekspozicija.

Terminaluose supažindinama su saugomais augalais ir gyvūnais, lankytojų laukia daugybė kitų staigmenų. Per visą ekspoziciją svečius lydi parko simbolis - balinis vėžliukas, kuris įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.

Jei keliausite po Aukštaitiją, nepamirškite Salantų regioniniame parke aplankyti Kačėniškės piliakalnio, kuris projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ metu buvo pritaikytas lankymui įrengiant laiptus, takus, iškertant mažaverčius krūmynus ir medžius.

Skaičiuojama, kad žmonių čia gyventa I-ajame tūkst. pr. Kr. Prieš tvarkymą buvo atlikti ir archeologiniai žvalgymai, kurių metu rasta brūkšniuotosios keramikos liekanų.

Važiuojant panemune nuo Kauno link Mažosios Lietuvos aplankykite dar du įdomius lankytinus objektus. Netoli Zapyškio, Braziūkų kaime auga viena seniausių liepų Lietuvoje, valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Liepa motinėlė. Tai storiausia liepa mūsų šalyje, liepos kamieno apimtis – daugiau kaip 8 metrai.

Persikėlus į kitą Nemuno pusę, verta užkopti į Seredžiaus piliakalnį. Ant jo kadaise stovėjusi Pieštvės pilis atlaikė ne vieną kryžiuočių antpuolį. Sakoma, kad būtent čia yra legendinio Palemono amžino poilsio vieta, todėl piliakalnis dar vadinamas Palemono kalnu.

Į kalno viršūnę galima užkopti kelis šimtus pakopų turinčiais mediniais laiptais. Čia įrengtas specialus apžvalgos takas, nuo kurio atsiveria vaizdai į Panemunių regioninį parką, Nemuno ir Dubysos santaką.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, džiugu, kad žmonės norėdami keliauti į gamtą naudojasi sukurta infrastruktūra – vis mažiau savarankiškai braidančių po pelkes ar ieškančių retų paukščių lizdų.

Galima pastebėti, kad daug daugiau keliauja jaunos šeimos. Norime, kad žmonės ne tik džiaugtųsi nuostabiais mūsų krašto vaizdais, sutvarkytais gamtos bei kultūros objektais, bet ir patys prisidėtų prie vertybių išsaugojimo, puoselėjimo.

Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Keliaukite po saugomas teritorijas, atrandant vis kitokią Lietuvą!