Taip pat skaitykite: Realus Hogvartso pilies prototipas, dėl kurio turistai kraustosi iš proto
Nors kasmet kino ir televizijos ekranuose pamatome dešimtis ar net šimtus fikcinių vietų, kurių realiame pasaulyje aplankyti negalėtumėme, šis negalimumas ne visada gali būti aiškiai suvokiamas. Ir Hogvartso pavyzdys - toli gražu ne vienintelis. Prieš jus - 10 daugumai mums puikiai žinomų vietelių, kuriose ne tik niekada negalėsime apsigyventi... tačiau ir nerasime nė mažiausios galimybės įkelti čia koją. Dėl paprasčiausios priežasties - realybėje jų tiesiog nėra... kad ir kokios tikros jos atrodytų šimtuose ekranų.
1. King’s Landing (Westeros kontinentas, „Sostų žaidimas“)
Nors istorinė gyvenvietė tokiu pat pavadinimu iš tikrųjų egzistuoja Kanados Naujojo Brunsviko apygardoje, ji nė iš tolo neprimena pusės milijono gyventojų talpinančios Septynių karalysčių sostinės, žinomos mums iš „Game of Thrones“. Kažką labiau pažįstamo vis dėlto galime išvysti, bandydami aplenkti Dubrovniko senamiesčio gynybinę sieną, kadangi būtent čia įsikūrė King’s Landinge vykstančioms scenoms „sukti“ pritaikyta filmavimo aikštelė televizinės „Sostų žaidimo“ adaptacijos kūrimui.
2. Pietų parkas, Kolorado valstija (JAV)
Žymiajame animacijos seriale atrasite ne vieną aliuziją į realybėje egzistuojančią vietovę tokiu pačiu pavadinimu - jos egzistavimu nesunkiai įsitikintumėte, suvedę „South Park“ paieškos sistemoje „Google“ arba tiesiog „Google Maps“. Tiesa, pradedančiųjų „Pietų parko“ serialo gerbėjų laukia nusivylimas - šią vietelę su ekranuose vaizduojamu Pietų parku sieja tik pavadinimas.
Originaliu pavadinimu „Lost“ žinomame seriale ne kartą nurodomos salos, kuriame vyksta pagrindinis veiksmas koordinatės. Tačiau iš tikrųjų, jeigu pabandytumėte pagal jas paieškoti salos palydovinėse nuotraukose, įsitikintumėte, kad nurodytoje vietoje jokios salos nėra. Tuo tarpu pats serialas buvo filmuojamas skirtinguose Havajų salyno vietose - bent kartą čia apsilankiusiems unikalūs vietiniai kraštovaizdžiai puikiai atpažįstami ir ekranuose.
Ryškiausia aliuzija į Kempiniuko Plačiakelnio gimtąjį miestą realiame pasaulyje - Bikini atolas, po kuriuo ir vyksta filmuko veiksmas. Šis įsikūręs Maršalo salyne, ir nors aplink jį yra pakankamai seklu, jau vos už keliasdešimties kilometrų vandenyno gilis vietomis siekia net 6000 m.
Penktojoje „Žvaigždžių karų“ dalyje (originaliai vadinamoje „The Empire Strikes Back“ pasirodęs didmiestis net teoriškai negalėtų egzistuoti mūsų planetoje, tačiau žymiosios galaktinės sagos įtakos populiariajai kultūrai dėka visame pasaulyje galime atrasti nemažai šio motyvo inspiruotų technikos elementų, meno kūrinių ar architektūros stebuklų. Pavyzdžiui, aukščiau esančioje nuotraukoje pavaizduotą architekto Oscaro Niemeyero sukurtą Brazilijos Nacionalinio muziejaus rampą.
Nors žymusis ekspresas į šią mokyklą realybėje nepristatys nei vieno, vis dėlto JAV esančioje „Universal Studios Orlando“ nuotykių saloje galite pamatyti (ir aplankyti) pakankamai įspūdingų išmatavimų Hogvartso pilies prototipą. Bent akimirkai jaunaisiais burtininkais pasijausti gali ir Oksfordo universiteto akademinės bendruomenės nariai, kadangi tam tikri seniausio šios mokyklos komplekso elementai buvo pasitelkti ir kuriant filminį Hogvartso pilies modelį. Tuo tarpu pagrindu jam tapo tame pačiame Britų salyne stūksanti Alnviko pilis, esanti Anglijos Nortumberlendo grafystėje.
Nors šiandien populiariojoje kultūroje Metropolio pavadinimas referuoja toli gražu ne į vieną fiktyvią gyvenvietę (pavyzdžiui, Supermeno gimtinę) pačia jo skverbimosi į žmonijos aplinkos suvokimą pradžia galima laikyti 1927-uosius, kai buvo sukurtas vokiečių režisierių Fritz Lang ir Thea von Harbou viziją atitinkantis Metropolis. To paties pavadinimo filmas visiems laikams tapo istorijos dalimi, kadangi iki šiol išlieka brangiausiu kada nors sukurtu nebyliuoju filmu (jo gamybai išleisti 5 milijonai Reichsmarkių šiandien atitiktų apie 38 milijonų litų), o kartu ir populiariausia (netgi šiai dienai) fantastine nebyliojo kino juosta. Ir nors patį Metropolį žemėje artimiausiu metu vargu ar atrasime, pagrindinė šio filmo veikėja Maria šiuo metu keliauja per pasaulį kaip... parodų eksponatas.
Tarp animacinių komedijų gerbėjų, jau spėjo įsitvirtinti nuomonė, kad „Futuramos“ projektas - galimybė jo kūrėjams realizuoti tas idėjas, kurios sunkiai tilpo „Simpsonų“ rėmuose. Ir jeigu pastarasis animacinis serialas - galimybė kritiškai pažvelgti į tai, kas mes esame, „Futuramą“ leidžia mums tuo pačiu kampu pažvelgti į tai, kur mes einame. Tad, jeigu, žiūrėdami „Simpsonus“, dažnai pritariamai linksime galva, tapatindami save su pagrindiniais veikėjais, o jų aplinka - su mūsų, galime būti kiek labiau tikri dėl to, kad Naujasis Niujorkas (tiesa, originalus New New York pavadinimas skamba daug ironiškiau) anksčiau ar vėliau atsiras ir realybėje.
9. Citadelė
Šios didžiulė pentagramos formos kosminės stoties, gyventojų skaičius siekia 13,2 milijono, o geriausiai ji pažįstama kompiuterinio žaidimo „Mass Effect“ gerbėjams. Futuristinė gyvenvietė praktiškai nenaudoja jokiu su šiuolaikiniu moksliniu realybės suvokimu prasilenkiančių technologijų (na, nebent, patį „masinį efektą“, leidžianti keliauti šviesos sklidimo greiti viršijančiais erdvėlaiviais), tad pagal žaidimo kūrėjų įsivaizdavimą, jį galėtų tapti realybe jau netrukus - t.y. maždaug po pusantro šimto metų.
Vargu, ar „Nuodėmių miesto“ (nepamirškime, kad žymioji kino juosta kilusi ne iš ko kitko, o iš populiarios komiksų serijos) kūrėjams reikėjo ilgai sukti galvą, kaip pavadinti fikcinę gyvenvietę Amerikos vakaruose, kuriose vystosi pagrindinis siužeto veiksmas. Puikus žodžių žaismas (originalo kalba „Nuodėmių miesto“ pavadinimas skamba tiesiog „Sin City“, tačiau šis epitetas ilgainiui tapo aliuzija į kitas JAV gyvenvietes, kur nuodėmės vykdomos eilinių piliečių tam, kad šie vėliau išgyventų tikrą sąžinės graužatį) neleidžia Basino miesto supainioti su jokiu kitu, galbūt, realybėje egzistuojančiu miestu. Pavyzdžiui, Vašingtono valstijoje esančiu ir vos tūkstantį gyventojų glaudžiančiu...