5 Lietuvos miestai, į kuriuos nevykčiau net už pinigus

Nesvarbu, kurioje valstybėje gyvenate, tyrinėti savąjį kraštą - visada didelis džiaugsmas, žadantis nustebinti netikėtais atradimais, naujais potyriais, o kartais - ir taip širdžiai reikalingais nostalgiškais išgyvenimais. Tačiau, kaip ir kiekvienoje šalyje, Lietuvoje yra vietų, kurias vieni ar kiti keliautojai aplenkia iš tolo - dėl bendražmogiškų ir gana nesunkiai suprantamų priežasčių.

Taip pat skaitykite: Testas: ar pažįsti Lietuvą?

arba: 10 naujai sutvarkytų Lietuvos gamtos kampelių, kuriuos rekomenduojame pamatyti šiemet

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!

Lietuvoje tokių vietų taip pat atrastų kiekvienas. Čia sudėliosiu penkias, labiausiai atbaidančias mane.

1. Šventoji

Retą mūsų šalyje nustebintų faktas, kad unikaliausia tiek savo forma, tiek turiniu kurorto parodija susiformavo ne kur kitur, o pakankamai ankštame mūsų pajūrio ruože. Tačiau liūdniausia tai, kad visų metų santaupas už gyvenimą avarinės būklės medinėse pašiūrėse be kovos atiduodantys mūsų tautiečiai leidžia šiai parodijai ne tik gyvuoti ir klestėti, tačiau ir vystytis labiausiai ašaras akyse spaudžiančia linkme.

Interaktyviu kičo muziejumi pavirtęs (o gal tiksliau - dėsningai į tokį išsivystęs) naktinis gyvenimas, taip pat dėsningai, lyg patiems kasmet čia sugūžantiems poilsiautojams pageidaujant, merdinti turistinė infrastruktūra ir jokių realių pajūrio pramogų, išskyrus jau tūkstančius metų natūraliai (ir be vietinių pagalbos) čią telkšančią jūrą bei lyg iš visos Lietuvos surinktą baisiausių priestotčių ir miegamųjų rajonų užkandinių kolekciją demonstruojanti vienintelė gyva šio Dievo pamiršto kampelio gatvė kartu pradeda ir užbaigia itin „turtingą“ vietinių pajūrio pramogų sąrąšą. Ir visiška tiesa - ko daugiau norėti? Juk čia pajūris!

2. Pabradė

Nors čia ir būtų galima apsilankyti asmeniškai (pažintiniais tikslais), viena iš tokio vizito užduočių turėtų būti motyvacijos į Aukštaitiją su sveičias iš užsienio vykti kitu maršrutu įsigijimas. Ir nors faktas, kad ne kiekviename Lietuvos miestelyje atvykeliui turėtų atsirasti veiklos, neturėtų stebinti nei mūsų, nei užsieniečių, vien šios gyvenvietės kirtimas tranzitiniais tikslais jau nėra sveikintinas. Bent jau dėl estetinių sumetimų. Tad, argi nėra verta palaukti, kol šiam potencialiai pakankamai žaviam miesteliui ateis laikas šiek tiek apsitvarkyti?

3. Varėna

Šį sąrašo punktą reikėtų išplėsti - toliau laikytis patarčiau, tiek nuo Senosios Varėnos, tiek nuo šiandien tiesiog Varėna vadinamos gyvenvietės. Nesant kitam būdui nuvykti kur nors piečiau nuo čia, tranzitas pro netoliese esančią paplentės gyvenvietės imitaciją dar gali būti pateisinamas, tačiau labiausiai jį rekomenduočiau tiems, kuriems, būnant vairuotojais, vis dar reikalingas tėviškas (ir ne tik auklėjimas). Vietiniai kelių policijos pareigūnai tam idealiausiai tinkančiomis savybėmis garsėja visoje Lietuvoje.

Grįžtant prie pačios gyvenvietės subtilybių, skubu apšviesti čia dar nespėjusius apsilankyti arba šiaip seniai buvusius Varėnoje - be grybų čia veiklos tikrai nerasite. Juk ką galima nuveikti viena gatve apsiribojančiame kaime, kurio bažnyčioje žmonės sekmadieniais tesutelpa vien todėl, kad faktas, jog Lietuvoje mažėja praktikuojančių katalikų yra pakankamai dėkingas visokioms gyvoms vaizdinėms iliustracijoms.

Žinoma, jeigu kada nors atsitiktų taip, kad laimė nusisuktų nuo Jūsų tiek, jog užstrigtumėte čia pakankamai ilgam be galimybės išsikrapštyti (pavyzdžiui, prasidėjus ateivių invazijai, kai šie uždėtų ant visos apylinkės permatomą gaubtą ir įkalintų visus kokių nors trisdešimties kvadratinių kilometrų teritorijoje), patarčiau kantriai sulaukti šeštadienio ir apsilankyti vietiniame turguje, prieš tai užsukus į vieną-kitą skuduryną - vis šiokia tokia atgaiva sielai šiame niūriame krašte. O jeigu norėsite ypatingos atrakcijos - užsukite į vietinę kebabinę ir įsitikinsite, kad sasiska lavaše taip pat turi teisę vadintis kebabu.

Jeigu, man bandant išdėstyti šią antivarėnišką tiradą gyvai, norėtumėte pulti atsikalbinėti, rėždami ką nors iš serijos „bet grybai tai...“, skubu jus nuraminti - tie visi gatves remontai Varėnoje jau beveik pasibaigė ir iš po naujo ir brangaus šaligatvio grybai dygsta, švelniai tariant, sunkiai - o miškuose jų būna ne tik Dzūkijoje. Įsivaizduojate?

4. Kaišiadorys

Gerai, čia yra pakankamai dėmesio verta katedra, vyskupijos rūmai ir dar keletas architektūros paminklus bent iš pirmo žvilgsnio primenančių pastatų. Tačiau, apžiūrėjus juos, veikti miestelyje nelabai ką ir belieka. Vienintelė paguoda yra ta, kad turistai čia kol kas ypatingai nesiveržia, o jei kuris kartą ir apsilanko - paprastai nebegrįžta. Priežastis tam akivaizdi ir aiški - valandos viešnagės Kaišiadoryse užtenka per akis.

5. Jonava

Šis miestas, ne veltui tituluojamas Lietuvos padangių šiukšlintoju, priskiriamas net ne tiems, į kuriuos neverta sugrįžti. Neabejotinai ji labai verta priskirti sąrašui tų mūsų šalies gyvenviečių, į kurias nė trupučio neapsimoka traukti bent apsižvalgyti - būtent pirmą kartą. Viskas, kas čia yra, išskyrus, žinoma, baisiuosius žudančia chemija platinančius kaminus, sutinkama praktiškai bet kurioje kitoje, netgi daug mažesnėje Lietuvos gyvenvietėje. Tad kam gaišti savo brangų laiką? Patarimas tiems, kuriuos bent iš smalsumo traukia į Jonavą - geriau važiuokite į Kėdainius. Nors ir ne pirmą kartą. Ten ne tik fabrikų ir chemijos rasite, tačiau mažų mažiausiai dar ir padorų senamiestį pamatysite.