Taip pat skaitykite: Unikalios Lietuvos vietelės tapo dar labiau išskirtinės
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Štai keletas kelionių po Lietuvą maršrutų, pasirinkus kuriuos, išvykos džiaugsmo jokiu būdu neapkartins netinkamai parinktas metų laikas. Priešingai - būtent šitos „trasos“ žiemą - ne ką mažiau žavios negu vasarą, o jų turiningumas nepaklūsta nei oro temperatūrai, nei kritulių kiekiui.
1. Senasis Hanzos kelias
Hanza - Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga (XIII a. - 1669). Viduramžiais ji šimtus metų išlaikė savo įtaką Baltijos regionui. XVa. jai priklausė 160 miestų iš 10 šalių. Senasis Hanzos kelias pro Lietuvą šiandien driekiasi tolygiai A12 magistralei. Pradėkite savo kelionę nuo Kryžių kalno - nepamirškite, kad šis fenomenas yra vienas gyviausių, nuolat besikeičiančių sociokultūrinių mūsų šalies paminklų, tad apsilankę čia vos kartą ir sugrįžę jau po kelių mėnesių, būtinai atrasite šioje vietoje kažką naujo.
Labiausiai tikėtina, kad visiškai nauju atradimu jums taps vos už kelių kilometrų į pietus esanti Sutkūnų gyvenvietė. Tai - vienas didžiausių Šiaulių rajono kaimų, kurio žemės driekiasi 2,5 km nuo plento Šiauliai – Naujoji Akmenė, prie kurio yra kaimo gyvenamasis centras, ir Kulpės upelio vakaruose iki plento Ryga – Tilžė rytuose, prie kurio buvo kolūkio administracinis centras ir mokykla, ir 3 km nuo Šiaulių miesto ribos pietuose iki Kėblių ir Bridų kaimų ribos.
Tarp abiejų kaimo centrų – 2,2 km. Pietuose buvęs Vinkšnos ežeras, iš kurio dabar likusi melioruota pelkė, per kurią teka Kulpė, juosianti kaimą iš pietų, vakarų ir šiaurės. Kaimo žemes iš pietvakarių į šiaurės rytus kerta 1916 m. Vokietijos kariuomenės nutiestas ir 1924 m. Lietuvos vyriausybės rekonstruotas geležinkelis Šiauliai – Jelgava. 1985-1995 m. kaimą iš vakarų į rytus perkirto ir Šiaulių šiaurinis aplinkkelis A12, tapęs senojo Hanzos kelio dalimi.
Kita svarbi stotelė šiame maršrute - istorinis Kražių kolegijos kompleksas - čia neseniai restauruotas istorinis bursos pastatas. Jame įrengtas kultūros centras, muziejus, biblioteka, turizmo informacijos centras. Atkurtoje bibliotekoje lankytojų paslaugoms internetas, garso ir vaizdo įranga. Turizmo informacijos centras teikia informaciją ne tik apie Kražių kolegiją, bet ir apie kitas lankytinas Kelmės rajono vietas. Pastate baigia įsikurti ir Kražių seniūnija.
Iš čia galite tęsti savo kelionę A12 magistrale - o vėliau pasukti į Panemunės trasą ties siena su Rusija (Kaliningrado sritimi). Čia prasideda antrasis mūsų siūlomas ir ne ką mažiau dėmesio vertas maršrutas.
2. Šiauriniu Nemuno krantu
Pirma stotelė šiame maršrute - Lumpėnų gyvenvietė. Nepaisant to, kad šis miestelis praėjusio amžiaus bėgyje išgyveno nemažai pokyčių ir metamorfozių, jis vis dar saugo pakankamai šio regiono autentikos. Užsukite papietauti į vietinę kavinę - Lumpėnuose jų vos kelios - ir jus maloniai nustebins ženkliai nuo didmiesčių barų ir restoranų meniu besiskiriančios kainos.
Iš čia patogu nusukti ir į Bitėnus - šios gyvenvietės pašonėje esantis Rambyno kalnas (senovėje čia būta Skalvių genties šventvietės) atveria įspūdingą vakarinės Rusijos teritorijos panoramą - Tilžės (šiandien - Sovietsko) vaizdai iškils tiesiai prieš jūsų akis anapus Nemuno. Tai - viena iš vietų, kurią žiemos metu aplankyti ypatingai verta, kadangi esant geram orui, matomumas šaltuoju metu laiku - tiesiog puikus.
Netoli Nemuno ir Jūros upių santakos esantys Vėžininkai - ypatingai dėkinga vieta pasivaikščioti pėsčiomis. Ilgai čia neužtruksite, kadangi tų pačių pokario transformacijų dėka autentikos šiame kaime išlikę ne per daugiausia, tačiau bent kartą užsukti į šią gyvenvietę tikrai verta.
Toliau keliaudami pro Viešvilę ir Smalininkus nepamirškite užsukti ir į Senovinės technikos muziejų (esantį į rytus nuo Smalininkų, pakeliui į Jurbarką), o pagaliau pasiekę Jurbarką, praleiskite čia bent kelias valandas.
3. Žemaitijos žiedas
Kelionę šiuo maršrutu patogiausia pradėti už Žemaitijos ribų, o tiksliau - Klaipėdoje. Iš uostamiesčio patogiausia iš pradžių patraukti į Gargždus, o iš ten - į Rietavą. Net jeigu šie miestai jums atrodo gerai pažįstami, ilgą laiką čia nesilankę, galite nustebti, išvydę, kaip šie pasikeitė per pastaruosius metus.
Tikrai nebūtina atsispirti pagundai būti suviliotiems kelio ženklų, lyg kviečiančių aplankyti vieną ar kitą dėmesio vertą objektą - pavyzdžiui, Rietavo dvaro sodybą arba Medingėnų Švč. Trejybės Bažnyčią. Varniai, Telšiai, Plungė ir Kretinga - kitos stotelės šiame Vakarų Lietuvos maršrute.
Nors kelias Kuršių nerija - vienas iš nedaugelių, išsukti iš kurio beveik neturėsite jokios galimybės, nepamirštamus įspūdžius jis taip pat garantuoja net jeigu keliausite juo ne pirmą ir netgi ne antrą kartą. Didelis šio maršruto privalumas - įveikti jį galėsite ir keliaudami dviračiu, kas čia yra ypatingai sveikintina. Vietoje visiems gerai žinomų lankytinų objektų, į kurių sąrašą patenka Smiltynė, Jūrų muziejus ir pagaliau savo duris vėl atvėręs delfinariumas, ne sezono metu dėmesį čia labiau turėtų patraukti Pamidžio kopa su saulės laikrodžiu ir Neringos gatvės.
Po ilgos pertraukos pasivaikščioję Klaipėdos senamiesčiu, visai tikėtina, kad pajusite nevalingą pavydą klaipėdiečiams - tiems, kurie tokiais džiaugsmais gali mėgautis nuolatos. Iš Klaipėdos palei marias patraukę į Dreverną, atrasite turtinga istoriją alsuojantį žvejų kaimelį - čia beveik tris šimtus metų veikė garsusis Strykio žuvų turgus.
Pusiaukelėje tarp Drevernos ir Kintų galėsite pamatyti, kaip šiandien atrodo karaliaus Vilhelmo vardu pakrikštytas kanalas ir istorinis technikos stebuklas - Lankupių šliuzas. Turtinga istorija alsuoja ir Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia.
Dar piečiau - vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantis Mingės kaimelis unikalus tuo, kad upė, burianti žvejus, čia atstoja gatvę, tačiau jos taip lengvai nepereisi - tilto nėra. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Ir dėl šios priežasties, ir dėl gražaus gamtovaizdžio Mingės kaimą vietiniai vadina mažąja Lietuvos Venecija.
Daugiau idėjų galite pasisemti čia.
Keliautojau! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime universalųjį Londono „TOP 10“ vadovą!
