Paklausti, kaip jaučiasi pagaliau po 10 dienų irklavimo išlipę į krantą, komandos nariai šypsodamiesi pripažino, kad dar yra šiokia tokia nesvarumo būsena.
„Vakar bandėme apsižergti dviračius ir pasivažinėti, bet pojūtis vis tiek keistas, reikia laiko“, – mintimis dalijosi grupė.
Audra patikino, kad kelionėje viskas pavyko taip, kaip planuota, o lūkesčiai pateisinti su kaupu.
„Tai buvo kelionė su Dievo palaima, žmonių širdingais linkėjimais, palaikymu. Įveikėme kliūčių ruožus, mus pasitiko vietiniai. Buvome absoliučioje palaimoje“, – džiaugėsi ji.
Likus visai netoli iki Nidos, komanda patyrė ir vieną didesnių nuotykių – netyčia įplaukė į Rusijos teritoriją.
„Buvome pasienio žvaigždės, – šyptelėjo A. Avižaitė. – Mus pasivijo Lietuvos pasieniečiai, sakė, kad mums pasisekė, nes, jei būtų pagavę rusai, būtų areštavę neaišku, kokiam laikui.“
Kaip vieną sudėtingiausių dienų grupė išskyrė plaukimą per Vilnių, kai ištisai lijo, tad tai pareikalavo ištvermės.
„Taip pat paskutinė diena, kai plaukėme į Rusnę, ruošėmės paskutiniam šturmui, – pasakojo jie. – Visiems pavyko įveikti kelionę, nebuvo net tokių minčių, kad kas nors norėtų pasitraukti. Esame stipri komanda, vieni kitus labai palaikėme. Buvo akimirkų, kai susipykdavome, bet greitai ir susitaikydavome – apsikabinimas stipresnis nei pyktis.
Komanda buvo susiklausiusi, neabejojome vieni kitais, visi darėme tą patį, kartu valgėme, miegojome, kūrėme laužą, keliavome.“
Sumanė irklentėmis ir baidarėmis plaukti iki Nidos
Audra Avižaitė save laiko viena pirmųjų, kuri lietuviams parodė irklentes. Ne vienus metus jomis plaukiojanti moteris šį kartą sumanė sau mesti naują iššūkį – kartu su bendraminčiais gegužės 15 d. iš Palūšės irklentėmis ir ne tik ėmė plaukti iki Nidos. Per 10–12 dienų tikslą pasiekti ketinanti Audros suburta komanda iš viso turėtų įveikti 540 km.
„Tiki Inn“ įkūrėja A. Avižaitė apie kelionę dar prieš išvykdama pasakojo laidoje „Delfi rytas“.
Paklausta, kaip gimė idėja plaukti iš Palūšės iki pat Nidos, Audra neslepė, kad pirminė mintis kilo prieš kiek daugiau nei 10 metų.
„2009 metais vieni pirmųjų įvežėme irklentes į Lietuvą. Tuo laiku tai buvo nuostaba, žmonės net nedrįso ant jų stotis. Atradome poilsio namus Ignalinos rajone ir pradėjome dirbti. Dabar ant irklenčių ir joga užsiimame, ir futbolą žaidžiame vandenyje, o netrukus kartu plauksime ir į Nidą, – pasakojo A. Avižaitė. – 2011 metais buvo Aukštaitijos nacionalinio parko valtinės atidarymas ir 10 vyrų plaukė irklentėmis tokiu pačiu maršrutu.
Aš tada vyrui sakiau, kad noriu plaukti šalia, bet draugai atkalbėjo. Visgi idėja nuo to laiko brendo. Praeitą rudenį norėjau plaukti viena, tačiau prasitariau keliems žmonėms, kurie užsimanė prisijungti. Taip atsirado būrys bendraminčių, pradėjome organizuotis.“
Audra su bendraminčiais ketina perplaukti Lūšių ežerą, kuriame ir startuos, tuomet lauks Šakarvai, Žeimenys, Neris, Nemunas, Kuršių marios.
„Nemunas gali būti iššūkis, todėl prašome, kad mus lydėtų motorinė valtis, – kalbėjo A. Avižaitė. – Žiūrėsime, kaip išeis. Esame nusiteikę. Nesame kaip Aurimas Valujavičius su didžiais užmojais, bet savo atkaklumu, pasiryžimu bandysime įveikti iki galo.“
Audra neslėpė, kad daug kas priklausys nuo bendro nusiteikimo ir turimo ryžto, tačiau tikslas yra iš viso nuplaukti 540 km, per dieną įveikiant 50 km.
„Irkluojant atsistojus dirba visi kūno raumenys: pilvo presas, šoniniai raumenys, kojos, pėdos, pečiai. Tu visu kūnu prisitrauki vandenį, – apie fizinius iššūkius pasakojo A. Avižaitė. – Mes treniruojamės, prieš kelias dienas plaukėme 18 km.
Iššūkis, matyt, bus pirmą dieną, nes plauksime ežerais, nesijaus srovės. Upėse jau bus srovė, tad tikimės pagreičio.“
Daugeliui gali atrodyti, kad labiausiai rūpintis reikėtų dėl to, kaip tokiai kelionei pasiruošti fiziškai, kaip susiorganizuoti visus reikiamus daiktus, bet Audra pabrėžė ir psichologinio pasirengimo svarbą.
„Miegosime miegmaišiuose, palapinėse, kai kurie pasiims hamakus – ne stačiomis tą darysime, – šyptelėjo A. Avižaitė. – Kai eini į kalnus, prisiriši vienas prie kito – taip ir čia, labai svarbu, kas su tavimi plaukia. Visi pradedame nuo savęs. Tie, kas negalės, nepajėgs, tiesiog atsitrauks, išlips į krantą ir grįš namo.
Kopdamas į kalno viršūnę, pirmiausia turi nusiteikti psichologiškai, o tik paskui prisitraukti kūną.“
Grupės įspūdžius galite rasti Delfi Kelionėse, kur Audra atvirai pasakojo, ką teko patirti, dalijosi nuotraukomis bei vaizdo įrašais.