1 priežastis – mažiau žmonių. Europoje yra tokių įstabių miestų, kuriuos bent kartą gyvenime išvysti norėtų praktiškai kiekvienas. Ir būtent dėl to vasarą charizmatiškiausios Senojo žemyno sostinės užsipildo miniomis turistų ir tampa sunkiai įžengiamos.
Pavyzdžiui, vasarą Venecijoje ne tik kad vietos kavinėje ar tuštesnio skersgatvio atsikvėpti nerasite, – sunku net pasukti norima kryptimi, nes minia tiesiog neša turistų vadovuose įrėžtais takais. O kur dar alinantis karštis?
2 priežastis – rudens gėrybės lėkštėje. Ruduo – derliaus metas ne tik Lietuvoje. Rudenį nuimamos vynuogės vyndaryste besiverčiančiose šalyse ir galima pataikyti į tikras vyndarių šventes – rudens darbų pabaigtuves. Rudenį nuraškomos šiųmetės kukurūzų burbuolės, kurios ypač populiarios Prahos gatvėse, o Paryžius prakvimpa lauke skrudinamais kaštainiais.
Nuo rugsėjo prasideda ir iki pat kovo pabaigos tęsiasi austrių sezonas – jų gausite praktiškai visose apie Viduržemio jūros pakrantę įsikūrusiose šalyse. Žiemą prasideda artišokų sezonas – jų paragauti keliaukite į Sardinijos salą. O jei į šią itin savito charakterio salą išsiruošite vasarį, paragausite tikro delikateso - tuo metu gaudomų jūros ežių sriubos.
Mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė maisto gurmanus kvietė į Italijos Toskaną: „Nes rudenį, lapkričio mėnesį, prasideda viso pasaulio gurmanų liaupsinamų trumų sezonas“.
3 priežastis – sugrįžta vietos gyventojai. Jei tik yra galimybė ir darbas nėra susijęs su turizmu, vasarą populiariausiose turistinėse vietose įsikūrę vietos gyventojai apleidžia savo namus. Ne tik dėl žmonių gausos ar karščių, kurių vasarą nė pietiečiai nenori kęsti, bet ir dėl jų pačių atostogų.
Todėl rudenį, kuomet grįžtama prie darbų, galima pamatyti natūralesnį miesto vaizdą, pvz., kostiumuotus biurų darbuotojus, pietaujančius restorane kur nors Londono sityje ar birbiančius ryte į darbą motoroleriais siauromis Romos bei Paryžiaus gatvėmis.
Net Londone, Didžiojoje Britanijoje, kur gyventojai nuolat nepatenkinti oru, dėl šiltosios Golfo srovės yra šilčiau nei Lietuvoje. Ir nors striukė keliaujant rudenį po Europą nepakenks, o tikimybė, kad basomis brisite į fontaną miesto centre – gana maža, vis dėlto išgerti kavos įsitaisius prie lauko staliukų ar visą dieną praleisti lauke bus vis dar malonu. Nes kelionės rudenį į Europą – paskutiniams vasaros spinduliams pagauti.
5 priežastis – geresnis aptarnavimas. Kuo turistų mažiau, tuo maloniau būsite sutiktas parduotuvėlės ar restorano, ar net viešbučio tarpduryje. Turistiniam sezonui nuslūgus, kainos taip pat būna kiek subliuškę. Todėl apsipirkti ar pavakarieniauti restorane bus maloniau, darysite tai be skubos. Tikėtina, kad daugiau pabendrausite su vietos gyventojais, todėl ir miestą ar šalį pajusite labiau, - juk geriausias būdas patirti yra būtent tos šalies, miesto žmonės ir bendravimas su jais.
6 priežastis – uoslės ir regos atradimai. Yra miestų, kuriems sezonas „prilipdytas“ jau iš senų laikų. Greičiausiai, yra tekę girdėti apibūdinimą – auksinė Praha, kuri žymi ne tik turtus – taip išskiriamas rudeninio miesto žavesys. Ruduo Paryžiuje, ko gero, apdainuotas šimtąsyk dažniau nei tvanki dulkina vasara ar šlapia žiema.
„Paryžus – vienas iš retesnių Europos miestų, kuriame tebėra senų medžių, todėl, pavyzdžiui, platanams keičiant spalvas miestas, namų fasadai įgauna visiškai kitokį pavidalą. O kur dar džiūvančių, čežančių lapų aromatas, palydimas šiam miestui ir rudeniui taip tinkančio akordeono garsų. Ko gero, niekur akordeonas neskamba taip natūraliai kaip Paryžiuje rudenį“, - sakė „Baltic Tours“ atstovė.
„Kaip patys vietiniai sako: „intelektualusis turistas“ atvyksta tik rudenį arba pavasarį, nes būtent tada malonus ir vasariškais karščiais nevarginantis oras leidžia iš tikrųjų pažinti miestą bei kultūrą. Šaltasis sezonas yra itin palankus ir stiliaus idėjų medžiotojams, mat būtent tada didieji Italijos miestai gyvi tikrąja savo dvasia, o vietiniai naudojasi proga vieni prieš kitus pasipuikuoti savo išskirtinės elegancijos apdarais“, – pasakojo M. Palaikytė.
7 priežastis – autentiška miestų dvasia. Kai miestai lieka „vieni“, t. y. radikaliai sumažėjus turistų kiekiams, gatvės, pastatai ima vertis savo autentišku grožiu, gyvenimas ima tekėti savu ritmu – o būtent to juk ir tikimės iš kelionės į vieną labiausiai išliaupsintų, rašytojų daugiausiai idealizuotų Europos miestų, tiesa?