Taip pat skaitykite: 10 rojumi žemėje turėjusių tapti didmiesčių, kurių veikiausiai niekada nebeaplankysite
Miestų simbolių CV – įspūdingi pasiekimai, gebėjimai, įdomios gyvenimo istorijos. Jie vadovauja traukinių stotims, fotografuojasi žurnalui „Vanity Fair“ su Holivudo garsenybėmis.
Tačiau jie garsūs ne tik žavumu, jie išgarsėjo savo istorijomis.
1. Avinas Šrekas (Tarras, Naujoji Zelandija)
Merino avinas Šrekas iš mažos Naujosios Zelandijos gyvenvietės Tarras išgarsėjo 2004 m., kai pasklido žinia, kad jis šešerius metus slapstėsi oloje, vengdamas poravimosi.
Pavadintas milžino garbei Šreku jis greitai sužavėjo tautą. Kai jį sugavo, nacionalinė televizija parodė 20 min. trukmės reportažą apie jo gyvenimą.
Kai Šrekui nuskuto vilną, jis palengvėjo 27 kilogramais. Tiek vilnos būtų pakakę 20-iai vyriškų kostiumų.
Vilna 2004 m. buvo parduota aukcione, o pinigai skirti labdaringoms vaikų gydymo įstaigoms. Šrekas taip išgarsėjo, kad net susitiko su Naujosios Zelandijos ministru pirmininku.
2007 m. savo 10 gimtadienį jis atšventė ant aisbergo Naujosios Zelandijos pakrantėje, kur jį antrą kartą apkirpo. Būdamas 16 m. mažiaus avinas dėl ligų ėmė kęsti skausmus, todėl jį užmigdė.
Apie šį aviną Naujojoje Zelandijoje sklando legendos.
Gebėjimai? Gyventi tamsoje!
2. Delfinas Fungie (Dingle, Airija)
Mažame Airijos pakrantės miestelyje Dingle Fungie – tikra garsenybė.
4 metrų ilgio bukanosis delfinas apsigyveno Dingle uoste 1983 m. Jis plaukioja aplink valtis ir besimaudančius žmones. Neseniai uoste pastebėtas antras delfinas.
Vietinis ornitologas sako, kad tai buvusi Fungie mylimoji po daugelio metų grįžo pas savo delfiną. Miestelyje vyksta plaukiojimo turai, kurių tikslas – parodyti delfiną. Jų kaina - 23 doleriai suaugusiam, 12 dolerių vaikui. Galima netgi ten susituokti - tiesiog valtyje arba uosto pakrantėje.
Kaip rašoma interneto svetainėje, daugelis tokių garsenybių kaip airis Pierce‘as Brosnanas atvyko į miestelį pažiūrėti delfino.
Nors vardas „Fungie“ airių kalba nieko nereiškia, visgi tai skamba panašiai į „Fun Guy“ (liet. šaunus vaikinas).
Gebėjimai – šmirinėti.
3. Vombatas Patrikas (Balaratas, Australija)
Australijos Balarato laukinės gyvūnijos parko gyventojas 28 m. vombatas sveria 38 kilogramus ir yra seniausias ir didžiausias nelaisvėje auginamas vombatas. Jis gyvena 13 m. ilgiau už laukinius vombatus (kol kas).
Patrikas elgiasi kaip parko „vombasadorius“, darbuotojai vežioja jį po parką karučiu.
Parke lankėsi Nicolas Cage‘as, Kirstie Alley ir Kim Catrall.
Kai jo nuotrauką 2013 m. išspausdino „Reddit“ interneto svetainėje, jis tapo garsenybe.
Spalio 22 d. Australijoje bus minima 10-oji kasmetinė Vombatų diena, dar vadinama „Vombatų apkabinimo diena“. Ši neoficiali šventė skirta visų Australijos vombatų garbei.
Gebėjimai – ilgaamžiškumas.
4. Katė Tama (Kinokava, Vakajama, Japonija)
Japonijoje katės turi savo salas, kavines ir kyla karjeros laiptais. 15 m. katė Tama gyveno Kinokavos gatvėse. Ji išgarsėjo ir praturtėjo, ėmusi vadovauti nedidelei Kiši geležinkelio stočiai Japonijoje.
Katė apsigyveno geležinkelio stotyje, o netrukus ją ėmė globoti geležinkelio stoties direktorius. Po trejų metų Tama perėmė šeimininko darbą.
Tama, kaip oficiali stoties direktorė ir prezidento pavaduotoja sutinka svečius, dėvi stoties direktorės skrybėlę. Kasmet į nedidelį miestelį atvyksta dešimtys tūkstančių turistų pamatyti katės ir garsiosios geležinkelio stoties, kurioje yra Tamos traukinys, Tamos suvenyrų parduotuvė, Tamos kavinė ir netgi katės galvą primenantis pastatas.
Gebėjimai – ambicijos.
5. Telegraph Hilo laukinės papūgos (San Fransiskas)
Netoli San Fransisko esančiame Telegraph Hilo parke, toli nuo savo gimtosios Pietų Amerikos gyvena 200 žaliųjų papūgėlių.
Jos tapo miesto simboliu ir 2003 m. dokumentinio filmo „Laukinės Telegraph Hilo papūgos“ žvaigždėmis. Jos turi savo gerbėjų klubą, San Fransisko kelionių brošiūrose irgi apie rašoma.
Nors jų kilmė neaiški, manoma, kad pirmosios papūgėlės tiesiog pabėgo – milijonai papūgų buvo atgabentos į JAV iki 1993 m., kai buvo įvestas draudimas įvežti papūgas.
Gebėjimai – rasti pigią gyvenamąją vietą San Fransiske.
6. Lokiukas Knutas (Berlynas)
Paliktas motinos, meilė, kraujomaiša... Baltojo lokiuko Knuto, gimusio Berlyno zoologijos sode 2006 m. istorija dramatiškesnė už bet kurią realybės šou principu kūriamą laidą.
Mama lokė Tosca, anksčiau vaidinusi cirke, jo neaugino – ji paliko Knutą, kai būdamas keturių dienų amžiaus nugaišo jo brolis dvynys.
Kai žiniasklaida aprašė jo istoriją ir išspausdino nuotraukų, lokiukas tapo sensacija ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.
Kai Berlyno zoologijos sode jį pristatė visuomenei, susirinko daugybė žmonių ir žurnalistų. Vėliau jo garbei ėmė leisti atvirukus, pašto ženklus, pagamino skanėstą „Knutella“ bei pliušinių lokiukų.
Jį netgi nufotografavo Annie Leibovitz ir sumodeliavo ant „Vanity Fair“ viršelio jo nuotrauką, kurioje jis atrodė, tarsi būtų Leonardo di Caprio.
Berlyno zoologijos sodas užregistravo Knutą, kaip savo prekės ženklą.
Tačiau kai žavusis lokiukas suaugo, jo gerbėjai nuo jo nusisuko. Pasklido gandai apie kraujomaišą – kad Knuto draugė lokį yra tolima giminaitė, lokiai jį puldavo, taip pat ir jo motina.
Kaip ir daugelis, vaikystėje tapusių garsenybėmis, jis nesusidorojo su šlove. 2011 m. kovo 19 d. būdamas ketverių metų Knutas prarado sąmonę, įkrito į baseiną ir pasimirė. Tada žmonės nešė kalnus gėlių, meras pasakė jo garbei kalbą. Šiandien Knuto iškamša stovi Berlyno gamtos istorijos muziejuje.
Gebėjimai – graudinti.
7. Orusis katinas Hamishas McHamishas (Sent Endriusas, Škotija)
17 000 gyventojų turintis Sent Endriuso miestelis Škotijoje praktiškai garbina viso miestelio katiną Hamishą McHamishą.
Prieš 14 m., kai dar buvo jaunas kačiukas, McHamishas išeidavo iš namų ir užeidavo į kavines, knygynus, pas žmones į namus. Visi miestelio gyventojai karštai jį pamilo.
Balandį buvo pastatyta 8 000 dolerių kainavusį bronzinė katino skulptūra. Lėšas surinko Sent Endriuso gyventojai.
Šiais metais buvo išleista knyga apie katiną. Socialiniame tinklalapyje „Twitter“ nuolat pranešamos naujienos iš katino gyvenimo.
Gebėjimai – mokėjimas pozuoti.
8. Begalvis gaidys Mike‘as (Fruita, Kolorado valstija)
Gebėjimai – išgyventi be galvos.
Garsusis gaidys Mike‘as tapo Kolorado valstijoje esančio Fruitos miestelio simboliu.
1945 m. ūkininko žmona nukirto jam galvą, o jis išgyveno dar pusantrų metų. Moteris norėjo išvirti pietums sriubą su gaidžiu, bet vos negavo infarkto, kai jis išstypino be galvos.
Kaip rašoma 1945 m. „Life“ žurnale, kirvis nukirto didžiąją galvos dalį, bet liko sveika viena ausis, jungo vena ir smegenų pagrindas, kuris atsakingas už motoriką.
Mike‘as tapo populiaria atrakcija, šeimininkai netgi apdraudė jį 10 000 dolerių.
Begalvis gaidys galiausiai nugaišo 1946 m. Arizonos viešbutyje nuo sveikatos komplikacijų. Dabar Fruitos miestelis kiekvienais metais gegužės mėnesį švenčia Begalvio Mike‘o šventę.