O norintiems pakeliauti siūlome įspūdingas vietas, susijusias su krikščioniškuoju tikėjimu, kurias vertėtų aplankyti per Šv.Velykas Jungtinėje Karalystėje.
St. Albans
20 minučių kelio nuo Londono yra St.Albans miestas. Miesto pavadinimui suteiktas pirmojo krikščionio kankinio Britanijos salose, Šventojo Albans vardas. St.Albans miesto katedra – seniausia krikščionių religijos išpažinimo vieta Britanijoje. Čia, 1213 m. vyko pirmasis Magna Carta susitikimas, po kurio 1215 m. karalius Džonas išleido dokumentą, apribojantį absoliučią valdžią „Magna Carta Libertatum“ (Didžioji Laisvių Chartija, Didysis įstatymas).
Teigiama, kad žymioji Karšto Kryžiaus bandelė (The Hot Cross Bun) kilusi taip pat iš čia, kai vienuolis brolis Thomas Rocliffe 1381 m. St.Albans vienuolyne sukūrė originalų receptą, pagal kurį iškeptos bandelės buvo dalijamos vargšams Didįjį penktadienį. Šiomis bandelėmis prekiaujama per visas Velykas prie katedros.
Šventoji sala Lindisfarne (Holy Island)
Ši sala yra šiaurinėje Rytų Anglijos dalyje, Northumberlendo grafystės pakrantėje. 635 m. Šv.Aidanas atėjo iš Ajona salos, kad įkurtų čia, Lindisfarne saloje, vienuolyną, kurio liekanos išlikusios lig šiol. Nuo tada krikščioniškas žodis klestėjo ir sklido šalyje bei už jos ribų.
Vienuolynas buvo pagrindinis krikščionių evangelistų centras Šiaurės Anglijoje. Pirmoji bažnyčia čia buvo medinė, kas neįprasta Anglijai, dengta nendrėmis. Po vikingų invazijos ir normanų užkariavimo vienuoliai pasitraukė. 1550 m. saloje buvo pastatyta maža pilis. Mažytė sala pasiekiama du kartus per dieną, atoslūgio metu. Piligrimai per Velykas į čia neša natūralaus dydžio kryžius.
Kenterberis (Canterbury)
Miestas pietryčių Anglijoje, Kento grafystėje, 89 km nuo Londono. Vienas labiausiai lankomų Anglijos miestų. Kentas vienas pirmųjų perėmė krikščionybę, Kenterberis nuo VII a. tapo arkivyskupijos ir Anglijos bažnytinės administracijos centru, garsėjo kaip piligrimystės centras dėl kankinio Tomo Beketo (buvęs Henriko II kancleris, 1162-1170 m. Kenterberio arkivyskupas, nužudytas katedroje, prie altoriaus, turbūt Henriko paliepimu).
Mieste yra romėnų laikų griuvėsių, išlikusios miesto sienos, bokštai, Normanų pilis, Karališkoji mokykla – seniausia Anglijoje. Čia galima aplankyti 598 m. įkurtos Šv.Augustino abatijos liekanas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, VIII-XIV a. romaninę gotikinę Šv.Martyno bažnyčią (viena seniausių Didžiojoje Britanijoje) ir nuostabiąją Kenterberio katedrą (160 m. ilgio) su romanine kripta ir ankstyvosios gotikos choru.
Jorkas (York)
Miestas šiaurės rytų Anglijoje, kuriame I a. buvo įkurta romėnų tvirtovė. VI a. ji tarnavo kaip anglosaksų karalystės centras, o IX a. – kaip Danų užkariautojų centras. Nuo 735 m. – Jorko arkivyskupo rezidencija. Yra Šv.Marijos vienuolynas (XIII a.), pilis (XIII a.), XV-XVI a. gyvenamieji namai, Jorkšyro muziejus, dailės galerija. Ypač garsi romaninė – gotikinė Jorko katedra (York Minster). Jai pastatyti prireikė 250 metų. Katedra pasaulyje garsėja didžiausiais viduramžių vitražiniais langais. Visą Velykų savaitę čia vyksta pamaldos.
Vitbis (Whitby)
Pajūrio miestelis, 76 km nuo Jorko. Garsėja vienuolynu, kuris įkvėpė Abaraomą „Bremą“ Stokerį parašyti gotikinį romaną „Drakula“. Miestas įkurtas 656 m., kai krikščioniškas Nortumbrijos karalius Osvis, kovodamas prieš pagonišką armiją, meldė Dievo pergalės, už tai pažadėdamas savo dukrą Elfledą paskirti Dievo tarnystei. Pažadą įvykdė ir įkūrė prie Esko upės vienuolyną.
Vienuolyno pirmoji abatė buvo Šv.Hilda, jos dėka Vitbis tapo švietimo centru, o Kedmono poezija yra viena ankstyviausių Anglo-Saksų literatūros pavyzdžių. Abatija buvo pagrindinis karališkasis Deiros karalystės moterų vienuolynas ir karališkosios šeimos laidojimo vieta. 664 m. Vitbio sinodas nustatė romėniškąją Velykų datą, kaip atsvarą keltiškos krikščionybės datai.
867 m. vienuolynas buvo sugriautas vikingų antpuolio metu ir 1078 m. atstatytas. Lankytini objektai: Šv.Hildos ir Šv.Marijos bažnyčios, du švyturiai, banginių pelekų arka, primenanti banginių pramonės klestėjimą, ir paminklai – viduramžių poetui Kedmonui, kapitonui Dž. Kukui ir mokslininkui William Scoresby.
Solsberis (Salisbury)
Miestas pietų Anglijoje. „Magna Carta“ įstatymui 2015 m. suėjo 800 metų. Viena iš 4 išlikusių įstatymo kopijų saugoma Solsberio katedroje. Katedra turi aukščiausią špilį (123 m.) šalyje, didžiausią vienuolyną ir seniausią pasaulyje veikiantį laikrodį.
Velykų savaitės metu mieste gausu renginių, koncertų, pamaldų, o Šv.Velykų sekmadienį uždegamas didžiulis laužas. Galite aplankyti Solsberio ir Pietų Viltšyro muziejų (Salisbury & South Wiltshire Museum), kuriame yra Stounhendžo galerija, taip pat važiuoja autobusai ir į patį Stounhendžą, esantį 13 km. nuo miesto.
St. Nectan’s Kieve (Nathan’s tub)
Kornvalis, Šventojo Nectan’o kubilas. U formos slėnyje, miškų apsuptyje, yra gilus vandens telkinys, į kurį kriokliu iš 18 m. aukščio krenta Trevillet upė. Teigiama, jog kažkur čia yra ąžuolinis karstas su Šventojo Nectan’o relikvijomis. Kažkada jis buvo naudojamas laiminti kryžiuočiams, vykstantiems į Šventąją Žemę.
Manoma kad VI a. už krioklio buvo Šv.Nectan’o atsiskyrėlio buveinė. Legenda byloja, kad šventasis audringu oru skambindavo sidabro varpu, taip įspėdamas laivus apie uolas ties Rockey Valley. Dabar tai piligrimų lankoma vieta. Daug mitų ir legendų sklando čia apie karalių Artūrą ir jo riterius – tai tikrai išskirtinio grožio gamtos kampelis.
St Winefride’s (Winifred’s) Well
Šventosios Winefride šulinys Flintšyre, šiaurės rytų Velse. Nėra reikalo keliauti į Prancūziją ieškoti stebuklingų gydomųjų vandenų. Šulinio vanduo yra žinomas kaip „Lourdes of Wales“. Teigiama, kad prievartautojas 660 m. merginai Winerfride nukirto galvą ir toje vietoje, kur nukrito galva, ištryško šaltinis.
Anot legendos, ją atgaivino dėdė Šv. Beuno ir ji 22 metus gyveno kaip vienuolė. Maždaug 1138 m. aplink šulinį buvo įkurta šventovė ir šulinys tapo svarbia piligrimine vieta. Čia 1189 m. už kryžiaus žygio sėkmę meldėsi Ričardas I, 1416 m. Henris V-asis ėjo nuo Shrewsbury iki šulinio pėsčiomis. XV a. buvo pastatyta koplyčia su vaizdu į šulinį, o dabar yra ir baseinas, kur lankytojai gali maudytis.
1686 m. lankėsi Jokūbas II (James II) su žmona Marija, kurie, po kelių nesėkmingų bandymų susilaukti įpėdinio, po vizito susilaukė sūnaus Jokūbo. 1828 m. šulinį aplankė princesė Viktorija su dėde, Belgijos karaliumi Leopoldu. Manoma, kad šulinys jungiasi su Marijos šuliniu Cefn Meiriadog’e, Denbigšyre.
Ajonos sala Vidinių Hebridų salyne (Iona, Inner Hebrides)
Sala – Škotijos karalių laidojimo vieta, įskaitant ir Makbetą. Ši vieta viduramžiais buvo viena iš labiausiai lankomų piligrimų vietų šiaurės Europoje. 563 m. Airių vienuolis Šv.Columba atyko į salą su dvylika vienuolių ir įkūrė vienuolyną, iš kurio krikščionybė ėmė plisti Škotijoje ir šiaurės Anglijoje.
Teigiama, kad VIII a. vienuolyno skriptoriume buvo sukurta viena labiausiai išpuoštų miniatiūromis ir manuskriptų ornamentais – žymioji Keltų knyga. 806 m. Ajoną užpuolę vikingai apiplėšė vienuolyną. 1203 m. saloje buvo įkurtas moterų Augustiniečių vienuolynas. Dabartinė XIX a. abatija gal nėra tokia didelė, kaip jos pirmtakė, bet vis dar gausiai lankoma piligrimų visą Šventąją savaitę.