Aistrų ir dieviškų vaizdų sala - Kapris

Perkėlę V. A. Mocarto operos „Visos jos tokios“ veiksmo vietą į Kaprio salą, bohemiečiai netruko išsiaiškinti, jog šiandien ji iš tiesų yra tapusi daugiau, nei ramia užuovėja ieškantiems romantiškų vasaros atostogų, bet ir itin popiularia įžymybių poilsio vieta.

Šiandieninių Ferando ir Giuljermo veikėų prototipai be abejonės gyveno prabangiame JK Palace Capri viešbutyje, o jų mylimosios mėgavosi masažo procedūromis išskirtiniame Capri Palace Hotel and Spa, vakarais jie susitikdavo Kaprio šurmulio centre – La Piazetta, o valgydavo... Bet apie viską nuo pradžių!

Įspūdingas klinties darinys, kyšantis Tirėnų jūroje – Kapris – traukia dėmesį jau nuo Romos laikų. Garsusis Tiberijus valdė visą imperiją nuo uolos viršūnėje esančios Jovis vilos, o XIX a. viduryje sala tapo magnetu menininkams, intelektualams, estetams ir (ypatingai) rašytojams, kuriuos čia traukė įkvepiantis peizažas, švelnus klimatas, ir svajokliškas, nevaržomas gyvenimo būdas.

Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai literatų vietas užleido garsenybėms. Mūvėdama kulkšnis vos dengiančias Kapri kelnes, ant viršugalvio užsidėjusi didžiulius akinius nuo saulės, siauromis gatvelėmis klajoja Jackie Onassis, - toks kadras puikiai atitinka svaiginantį to meto salos įvaizdį (kaip ir Kaprio sandalai, kuriuos Jackie pasiuvo vietinis batsiuvys Canfora).

Tokiose garsiose vietose lankytis - visuomet sudėtinga, ir, tiesą sakant, pirmą kartą išlipus Marina Grande (it. - Didysis uostas. Pagrindinis Kaprio salos uostas) galima ir nusivilti. Čia prieplauka nusėta neskoningomis suvenyrų parduotuvėlėmis, pigiais barais ir fiksuotų kainų turistiniais meniu besigiriančiais restoranais. Prabangos ir žavesio – nė kvapo.

Tik vėliau supranti, jog sezono piko metu čia atplaukia po 20 tūkstančių vienadienių lankytojų. Taip pat išmoksti ir jų išvengti. Kapris – vieta, prisijaukinama su laiku ir reikalaujanti truputėlio pastangų: būtina pasilikti kelioms naktims (vienadieniai lankytojai išplaukia popiet) ir tikrai atvykti ne sezono metu. Gegužės mėnesį laukinių gėlių kilimai kraštovaizdžiui priduoda nuostabių spalvų, bet jūra dar būna vėsoka. Žavus vėlyvas rugsėjo ar ankstyvas spalio mėnuo: kvapų prisodrinti vakarai, dar šiltas vanduo ir jausmas, jog viskas grimzta į viliojančią ramybę.

Didžioji Kaprio dalis yra pasiekiama tik pėsčiomis (kai kuriems tai tenka išsiaiškinti tiesioginiu būdu, su savimi tempiant didžiulius lagaminus). Yra keletas kelių ir dar mažiau mašinų, tad norint įveikti ilgesnę distanciją teks pasikliauti išilgintu, atviru stogu Fiato taksi (prabangus abejomis prasmėmis), arba mažųjų oranžinių autobusų parku (sausakimši, tačiau pigūs).

Laukinę, atokesnę Kaprio pusę galima atrasti keliaujant pėsčiųjų takų tinklais, tačiau tam, kad iš tiesų pajustum šią vietą reikia nukeliauti iki jūros. Ramus pasiplaukiojimas aplink salą atvers paslaptingas įlankas, ir urvus, mažytes paplūdimio atplaišas, kurių sausuma – nepasiekti, olų klostėse paslėptas vilas ir didžiausius aukštyn besistiebiančius akmens darinius virš rašalo mėlio gilumų.

Kapris – namai ir kaimiško žemės ūkio, ir žvejybos bendruomenėms, kas akivaizdžiai atsispindi puikiai pažįstamose salos kulinarinėse tradicijose, pagrįstose paprastais ir šviežiais žemės ir jūros gėrybių ingredientais, užtvindomais didžiuliu, ryškiu ir saulėtu Pietų Italijos skoniu.

Tokie patiekalai, kaip insalata caprese (it. Kaprio salotos) patenka į kitą visatą, kuomet jose atsiranda tikras buivolo mocarelos sūris, saulėje džiovinti pomidorai ir kvapnusis bazilikas, augantis stačiose ir druskingose salos terasose.

Gardūs stambūs ir apvalūs ravioli caprese (kimšti caciotta sūriu ir šviežiu mairūnu, patiekiami su pomidorų padažu), kaip ir torta caprese – šokoladinis pyragas su žemės riešutais. Vynas čia kultivuojamas jau 3 tūkstančius metų, o vietinis vynas (gaminamas daugiausiai iš Falanghina ir Biacolella vynuogių) puikiai dera prie nepretenzingo maisto. Po vakarienės – nepralenkiamas ledinis limoncello – pagamintas iš alkoholiu užpilamų vietinių citrinų žievių, dažnai gaminamas pagal namų receptūrą.

Bet kuris apsilankymas Kapryje tikriausiai prasidės ir baigsis Marina Grande uoste, kuris, kaip jau minėta, gali palikti slogų pirmąjį įspūdį sezono metu. Taigi, patikėkite savo bagažą vietiniam portjė koperatyvui (lagaminus, už kelis eurus jie mestels iki pat viešbučio) ir pasigaukite taksi arba stokite į eilę prie 1907 metais riedėti pradėjusio funikulieriaus ir prieš spėdami pasakyti „granita“ (itališkas šaltas desertas) jau būsite ant kalvos – Kaprio mieste.

Vienintelė priežastis sugrįžti į uostą prieš išvykstant namo gali būti Grotta Azzurra (it. Mėlynoji grota). Tai – povandeninis urvas, atrastas (tiksliau antrastas antrąjį kartą, nes buvo žinomas nuo Antikos laikų) 1826 metais, vokiečių poeto Augusto Kopišo. Žinoma per apsilankymą teks patirti daug laukimo, stoviniavimo, įlipimo ir išlipimo iš mažų valtelių, bet pakliuvus į vidų, mirguliuojanti mėlyna šviesa yra, na, tikrai, labai mėlyna!

Į urvą galimą įplaukti ir nuo akmenų pusės žemiau Anakaprio, bet vertėtų palaukti, kol po visos dienos prasiskirstys laivai, - kas žino, galbūt rasite šią vietą visiškai tuščią – tik jūsų malonumui.
Kur apsistosite? Kur vakarieniausite?

Ištisi pasauliai skiria „griūk negyvas“ grožio, skardžio viršūnėje virš uosto įsikūrusį JK Place Capri viešbutį nuo niūraus veiksmo ten, - apačioje. Mikelės Bönan sukurtas šaltas, rafinuotas, tačiau jaukus interjeras puikiai tinka šiam marinistiniam kontekstui: saulės šviesa skverbiasi į gilaus jūros mėlio ir baltos spalvos registratūros bei 22 miegamuosius kambarius, daugumose iš jų – lovos su baldakimais ir terasos su nuostabiais vaizdais į Neapolio įlanką.

Čia yra ir plati, pastatą juosianti terasa, puikiai tinkama aperityvui bei užkandžiams, „teisingo“ dydžio baseinas ir puikus mažytis SPA, kuriame naudojama Santa Maria Novella produkcija.

JKitchen restorane labiausiai stebina Eduardo Estatico – neapoliečio šefo kalmaro ir žirnių capuccino ir tobulai pagaminta jūros ežerio filė, ant mažos ugnies virta acqua pazzoje (intensyvus sultinys, gaminamas su jūros vandeniu). Norintiems ko nors labiau kaimiško, - netoliese esantis, citrusų tematikos Da Paolino, kurio staliukai išstatyti po nuostabiu citrinmedžiu. Čia galima mėgautis pavyzdingais spaghetti alle vongole (su moliuskais), jūros ešeriu sūdytoje plutoje bei delizie al limone (citrinų pudingas).

La Piazzetta (it. Aikštelė) – elegantiškasis Kaprio piešimo kambarys po atviru stogu, įsikūręs pačioje viduramžių miesto širdyje.

Rašytojo Normano Douglaso pavadinta „mažuoju pasaulio teatru“, aikštė yra tobulos scenografijos skveras, toks spalvingas ir pilnas gyvybės, kokį tik jį įsivaizduosite, užbaigtas senovine bažnyčia ir su gražia varpine ir užpildytas keturių konkurencingų barų staliukais, kuriuos aptarnaujantys padavėjai, vilkintys kreminiais švarkais, lenktyniauja dėl kiekvieno pakeleivio nuo ankstyvo ryto iki pat išnaktų.

Kiekvienas Kaprio lankytojas kažkuriuo momentu pražingsniuoja šiuo skveru, taigi: kuomet atslenka aperityvo laikas (ir vienadieniai lankytojai iškeliauja), išsirinkite vietą su geriausiu vaizdu, užsisakykite Aperol spritz (lengvas, gaivus alokoholinis kokteilis) ir laukite brangakmeniais išpuošto ir dizainerių etiketėmis nuklijuoto parado pradžios.

Piazzetta ir ją supančios siauros gatvelės, dienos metu yra neįmanomai perpildytos, bet pasprukti iš čia lengva. Populiariausia passeggiatta (it. pasivaikščiojimas) veda palei tylią Tragaros gatvę iki Tragaros apžvalgos aikštelės su puikiais Faraglioni pakrantės uolų, styrančių iš jūros salos pietryčių krašte, vaizdais.

Iš čia keliaujama ratu besisukančiu taku su tūkstančiais (tikrąją šio žodžio prasme) laiptelių ir puikiais pakrantės vaizdais, prasukant ir pro raudonai nudažytą modernisto Curzsio Malapartės Villa Malaparte ir Arco Naturale, - natūraliai iš pažeistų uolienų besiformuojančią arką.

Garsioji Krupp (pavadinta pagal vokiečių industrialistą) gatvelė, staigiais posūkiais veda iki Marina Piccola, - žavaus mažyčio paplūdimio ir puikios vietos plaukiojimui, šešėliuojamos persidengiančiomis uolomis. La Canzone del Mare paplūdimio klube, kuriame yra kelios kruopelės smėlio, galima išsinuomoti gultus. Tam, kad užliptumėte iki imperatoriaus Tiberijaus Villa Jovis griuvėsių miesto šiaurės rytuose, teks sukarti nemažą kelią, tačiau viršūnėje išvysite tai, ką Grahamas Greenas pavadino „vienu iš puikiausių peizažų žemėje“.

Ieškant vietos apsistoti, pasirinkimas svyruoja nuo penkių žvaigždučių viešbučių iki tradicinių pensioni, ataidinčių iš senojo Kaprio. Punta Tragara viešbutis, kabantis ant skardžio tiesiai virš Faraglioni uolų, yra įsikūręs Le Corbusier (žymus architektas ir rašytojas, Modernizmo pradininkas) statytoje viloje ir atveria išskirtinius vaizdus iš 41 elegantiško kambario, dviejų druskuoto vandens baseinų ir restorano.

Norintiems pasijusti arčiau itališko kaimo - toliau nuo centro nutolęs Capri Tiberio Palace, švytintis po nesenos dizainerio Gianpiero Panepinto renocvacijos, - linksmas ir spalvingas interjeras suplaka septintojo dešimtmečio prabangą su intriguojančia kelioninių daiktų netvarka.

Kai kurių kambarių lauko terasos užima tokį pat plotą, kaip ir visa vidaus patalpa, jose galima praleisti kiauras dienas tiesiog spoksant į jūrą, bet tokiu atveju praleistumėte Sodashi SPA ir vidaus bei lauko baseiną.

Vakariniai kokteiliai Jackyje yra palydimi vakarienės Terazza Tiberio restorane, kur rasime tokius patiekalus kaip carpaccio ricciola (geltonuodegės karpačio) su citrusiniais vaisiais, grikių ravioli įdaryti triušiena, alyvuogėmis ir pušų riešutais sumyšta su vietiniu skoniu...

Restoranų pasirinkimas – begalinis, tačiau dabartinė „stebėk ir būk pastebėtas“ vieta (pasak aplink slankiojančių fototgrafų) – Aurora, kurio staliukai išsiplečia ant šaligatvio, o kainos yra tokio pat dydžio kaip ir įžymybių kiekis. Keistasis E‘Divino, - viena iš nedaugelio miesto vietų, kurioje vietinių skaičius viršija turistų.

Jis sukurtas taip, kad primintų tikrą privatų namą ir, nors galėtum valgyti prie normalaus stalo, smagiau balansuoti ant sofos ranktūrio, sėdėti krėsle ar net ant lovos, apsuptam visiškai tarpusavyje nederančio naminio chaoso. Maistas čia taip pat geras ir kiek kitoks: pasta su jūros velniu ir pistacijomis bei baklažanas parmazane.

Artimas, bet atsiskyręs kaimynas - Anakapris

Salos vakaruose įsikūręs Anakapris, nuo Kaprio atskirtas skardžių siena, kuri, bėgant šimtmečiams sukūrė daugiau, nei fizinį atitrūkimą tarp miestelių, - iki šiandien Anakapris išlaiko labiau „kaimišką“ atmosferą, nei jo kaimynas rytuose. Iki pat 1872 metų, kuomet buvo nutiestas pirmasis kelias, miestelius jungė Senovės Graikijos laikų Scala Fenicia - 900 pakopų laiptai, iki šiol vedantys iki pagrindinio uosto.

Rytais, svaigulį sukeliančiu keliuku iš Kaprio ir Marina Grande, į viršų kyla autobusiukai, užpildyti ką tik iš kelto išlipusiais vienadieniais turistais: dauguma jų tiesiausiu keliu patrauks į ant skardžio krašto esančią San Mikelės vilą, chaotišku stiliumi pastatytą švedų daktaro Axelio Muntės arba šoks į keltuvą dvylikos minučių sklandymui apžvelgti 600 metrų aukščio Monte Solaro viršūnę.

Laimei, ne kiekvienas iš jų nueina iki mažos San Michele Arcangelo bažnytėlės ir jos aštuonioliktojo amžiaus keramika dengtų grindų, kurios žavingai vaizduoja Ievą ir Adomą Edeno sode kartu su keistomis visokiausių rūšių būtybėmis.

Galbūt Anakapris ir atstovauja autentiškesnei salos daliai, tačiau taip pat tampa namais jos prabangiausiam viešbučiui. Adresas, kurį renkasi raudonojo kilimo kompanija – Capri Palace and Hotel SPA - teikiantis išskirtinį ir, švelniai tariant, gausų bei stilingą aptarnavimą šaltose, išblyškusiose registratūros patalpose, viešuose kambariuose (išpuoštuose savininko Tonino Cacace‘s įspūdinga meno kolekcija) ir 71 pasakiškame miegamajame ir apartamentuose, kai kuriuose net su privačiais baseinais, dauguma – su terasomis.

Rimtame SPA teikiamos ir gydomosios terapijos ir įprastos veido procedūros, masažai; labai siūlomas išbandyti – „kojų mokyklos“ terminis masažas, pavargusiems nuo pasivaikščiojimų. Restorano pasirinkimuose yra ir alfresco – valgymas sode, ir žymiai retesnis patyrimas – Michelin žvaigždutėmis įvertinto restorano atmosfera. Yra ir įspūdingas baseinas, tačiau su kursuojančiu autobusu galima nuvykti iki viešbučio paplūdimio klubo visai dienai...

Visiems keliaujantiems vertėtų nepamiršti ir pakeliui esančių Italijos įžimybių. Neapolis, iš kurio Kaprį pasiekia vienadienių turistų skruzdėlynas, iš tiesų kunkuliuoja pietietiška energija ir slepia begalę savo šalies grožių bažnyčiose, nukabinėtose Caravaggio paveikslais bei senaisiais turtais, esančiais Archeologijos muziejuje. Jame galima išvysti ir didžiąją dalį po Vezuvijaus lava išsilaikiusių Pompėjos miesto reliktų, o pats ugnikalns ir miesteliai yra vos už 9 km nuo Neapolio, važiuojant rytų kryptimi.

Vilnius City Opera kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Gintaro Rinkevičiaus balandžio 29 ir gegužės 1, 2, 4 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose žiūrovus kvies į Dalios Ibelhauptaitės režisuotą spektaklį „Visos jos tokios“. V. A. Mocarto operos siužeto pagrindas – moterų ištikimybės išbandymai, kuriuos joms surengia jų pačių vyrai. Operoje išvysite: Kostą Smoriginą, Viktoriją Kaminskaitę, Tadą Girininką ir Viktoriją Miškūnaitę.