Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuo praėjusio pirmadienio keičiasi grįžtančių iš užsienio priėmimo tvarka, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis naujausiais sprendimais, nuo šiol privalomai nebebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys asmenys. Jie bus tikrinami tik, jei jaus koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus.
Maža to, Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių piliečiams, ne visiems jiems bus taikoma privaloma 14 dienų izoliacija. Kiekvieną pirmadienį SAM skelbs sąrašus valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir kurių piliečiai atvykę privalo izoliuotis.
Atšaukti saugumo ir higienos reikalavimų neskuba
Tiesa, prasidėjus karantinui prie naujos realybės prisitaikiusios transporto ir turizmo srities bendrovės neskuba atšaukti galiojančių saugumo, higienos reikalavimų. Pavyzdžiui, keltų operatorius DFDS ketina ir toliau riboti keleivių skaičių keltuose. Keleiviai vis dar negali pirkti atskiros vietos kajutėje, tik visą kajutę, prašoma dėvėti kaukes, laikytis atstumo ir sekti laive galiojančias taisykles. Sėdimų vietų salone šiuo metu parduodama tik kas trečia kėdė, krovinius gabenantys vairuotojai kajutėse apgyvendinami daugiausiai po du.
„Išvykstantys ar grįžtantys keleiviai visų pirma turi pasidomėti, kokius apribojimus taiko šalys, į kurias ruošiamasi keliauti. Kai kurios jų vis dar neįsileidžia vykstančių atostogų tikslais, kitose privalomas 2 savaičių karantinas. Nuo šiol nebeprivaloma laikytis 14 dienų saviizoliacijos grįžtantiems iš Vokietijos. Gera žinia ir ta, kad Lietuvos piliečiams jau galima grįžti ir iš Švedijos, tačiau parvykus iš šios šalies saviizoliacija dar privaloma. Deja, Švedijos piliečiams atvykimas į Lietuvą dar nėra leidžiamas“, – sako DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.
Stebi pokyčius
Jis patikino, kad karantino metu keltų paslaugomis dažniausiai naudodavosi tie žmonės, kurie į Lietuvą grįždavo arba iš jos išvykdavo darbo reikalais. Paprastai – dirbantys statybų, transporto ir logistikos, vėjo jėgainių, naftos platformų ar žemės ūkio sektoriuose. Įdomu tai, kad laivuose viso karantino metu su tam tikrais apribojimais veikusiose parduotuvėse keliautojai įprato pirkti ne tik lauktuves, gėrimus ar užkandžius, bet ir dezinfekcines priemones, veido kaukes.
Dėl ribojimų keltuose praktiškai neliko keliaujančių poilsio tikslais, todėl sumažėjo susidomėjimas aukščiausios klasės kajutėmis. Vis dėlto keltų operatorius nusprendė investuoti į naują meniu, viename keltų atnaujinti aukščiausios klasės kajutes, kitame – įrengti naujo tipo barą su išskirtiniu asortimentu. Tikima, kad keliautojų srautai pamažu didės, o keliautojus visuomet norisi pasitikti su naujovėmis.
Pokyčių pastebėta ir krovinių pervežimo rinkoje – logistikos įmonės susidūrė su sunkumais dėl darbo jėgos stygiaus, todėl keltuose sumažėjo vežėjų kompanijų, kurios neturi labai didelių transportavimo pajėgumų. Tačiau kai kurios įmonės dėl trikdžių prie šalių sienų nusprendė savo logistines grandines kreipti į keliones laivais. V. Klumbys pastebi, kad keltais gabentos ir medicininės apsaugos priemonės.
Bilietų nebėra artimiausioms dviem savaitėms
Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukia 12 bendrovės keltų. 2 iš jų aptarnauja maršrutą tarp Klaipėdos ir Vokietijos uosto Kylio, 3 keltai dirba tarp Klaipėdos ir Švedijos uosto Karlshamno. Aktualumo šis keliavimo būdas nepraranda – visi bilietai iš Vokietijos išpirkti artimiausioms dviem savaitėms.
„Galime tik pasidžiaugti, kad nė vienas mūsų maršrutas Baltijos jūroje karantino metu nebuvo sustabdytas. Tiek kompanija, tiek darbuotojai galimybę tęsti veiklą priėmė kaip svarbios Lietuvai misijos – parvežti tėvynainius ir užtikrinti svarbių prekių transportavimą – atlikimą. Prisitaikėme prie naujos realybės. Nors saugumas laivuose visada buvo vienas iš svarbiausių prioritetų, su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai pareikalavo nemažai papildomų pastangų“, – pripažino V. Klumbys.
Iš viso „DFDS Seaways“ dirba 603 jūrininkai, maždaug pusė jų dabar plaukia laivuose.
„Dalis mūsų darbuotojų karantino metu dirbo namuose, tačiau palengva grįžtame į įprastas vėžias. Kol kas daugiausiai nepatogumų kelia klausimai dėl įgulų keitimo. Komandos dirba ir Šiaurės, Viduržemio jūrose, skrydžių stinga, tad tenka organizuoti specialius užsakomuosius skrydžius. Lietuvoje dirbančios įgulos dėl saugumo reikalavimų net ir trumpam neišlipa į krantą, jų negali aplankyti artimieji, o baigus darbą taikoma saviizoliacija“, – apie iššūkius, su kuriais teko susidurti, pasakojo V. Klumbys.