Tik atvykę į Šamoni (Chamonix), Prancūzijos Alpių kurortą, skubėjom kilti į viršų ir pamatyti Monblaną (Mont Blanc) – aukščiausią kalną Vakarų Europoje, iškilusį 4810 m virš jūros lygio. Čia buvome antroje kovo mėnesio pusėje, tai miestelyje, esančiame šiek tiek daugiau nei kilometro aukštyje, švietė saulė ir buvo pavasariškai karšta, tačiau į kalnus kilom pasiruošę žiemai – su striukėmis ir kepurėmis.
Į 3842 m aukštį – keltuvais
Arčiausiai Monblano be kopimo į kalną galima pakilti iš keltuvų stoties, vadinamos Téléphérique de l’Aiguille du Midi, visai šalia Šamoni centro. Mes įsigijom Mont Blanc Unlimited bilietus (po €56,5 vienam), su kuriais galima pakilti visais keltuvais į kalnus aplink Šamoni slėnį, važiuoti Monblano tramvajumi ir senoviniu traukinuku į Le Montenvers prie ledyno ir patekti į ledo urvus.
Norint pakilti į pačią viršūnę reikės keliauti dviem keltuvais ir liftu. Pirmasis keltuvas pakelia iki Plan de l’Aiguille 2317 m aukštyje, tada dar vienas keltuvas kelia iki 3777 m aukščio ir galiausiai paprastu liftu uoloje galima pasiekti pačią viršūnę – Aiguille du Midi 3842 m aukštyje.
Bijantiems aukščio tie keltuvai gali būti rimtas išbandymas – beveik 4 km aukštyje esi keltuve, pakabintame ant lyno. Prieš kelerius metus man pačiai nuo tokio aukščio būtų širdis laukan išlipus iš baimės. Prisimenu, kai prieš trejus metus pirmą kartą kilome keltuvu Grenoblyje į kelių šimtų metrų aukščio statų kalną, buvo žiauriai baisu. Vėliau, kai pradėjom slidinėti, vis dar nejaukiai jausdavausi kildama į kalnus atvirais keltuvais. O dabar keltuvai yra malonumas, ir kuo aukščiau, tuo smagiau. Taip ir prisipratinau prie aukščio po truputį.
Šie keltuvai kelia greitai – nuo Šamoni 1030 m aukštyje iki Aiguille du Midi atlėkėme per 20 minučių! Buvau nusiteikusi kokių 45 minučių kelionei, bet pakilome labai greitai – vos spėjom užtektinai pasigerėti Šamoni slėnio vaizdais, kuriuos ir nufilmavome.
Monblanas ir Baltasis slėnis
Atvykę antruoju keltuvu, pajutom tikrą žiemišką šaltį – tuo metu viršukalnėje buvo apie -10 laipsnių. Iš pradžių vaikščiojom tuneliais kalne, ten 3777 m aukštyje, yra alpinizmo muziejus, kuris tituluojamas aukščiausiai įsikūrusiu muziejumi pasaulyje. Tada radom liftą, kuris pakėlė į patį kalno smaigalį – aukščiausią tašką Europoje, pasiekiamą keltuvu – Aiguille du Midi (3842 m).
Jau tuneliuose pasijutom keistai – nuo deguonies trūkumo buvom šiek tiek apspangę, judesiai darėsi ne tokie koordinuoti, kartais net atrodydavo, kad nualpsi. Išėjus į terasą, nuo kurios matosi Monblano galva, kartais reikėdavo pritūpti – taip trumpam praeidavo tas svaigulys.
Virš skardžio – stiklo dėžė
Pasigrožėję Monblanu iš toli, toje pačioje terasoje 3842 m aukštyje, radome dar vieną, visiškai naują ir labai įspūdingą pramogą: 2013 m. gruodį atidarytą stiklinį balkoną, įtaisytą pačioje Aiguille du Midi viršūnėje. Ši stiklo dėžė, pavadinta „žingsniu į prarają“ (Step into the Void arba Pas dans le Vide), kabo virš 1035 m skardžio ir 3842 m virš jūros lygio. Įeiti į šią vietą galioja tas pat Mont Blanc Unlimited bilietas.
Buvom šiek tiek nustebę, nes eilė nebuvo tokia ilga, kaip tikėjomės. Palaukėm gal 10 minučių, ir kai atėjo mūsų eilė, mums liepė pasidėti visus daiktus, į vidų fotoaparatų, telefonų ir panašių daiktų įsinešti neleidžiama, nufotografuoti mūsų fotoaparatais pasisiūlė prižiūrėtojai. Ir dar prieš įžengiant į stiklo dėžę, ant batų turėjome užsidėti labai dideles šlepetes, kad nesubraižytume stiklo.
Žengti pirmąjį žingsnį ant stiklinių grindų virš skardžio iš pradžių baisu – iš tikrųjų atrodo, kad po kojomis yra tik oras. Draugai iki šiol juokiasi, kad man labai kojos drebėjo, bet aš tai netgi džiaugiuosi savimi, kad nebijojau taip, kaip būčiau bijojusi prieš kelerius metus.
Šiek tiek nustebome paskaitę statistiką, kad Aiguille du Midi viršukalnę per metus aplanko 500 tūkst. turistų. Toks skaičius, lyginant su tuo, ką ten galima pamatyti, yra nedidelis. Vien jau vaizdai iš stiklinės dėžės verti kelionės į Šamoni – stovėdamas ten, atrodo, visiškai susilieji su kalnais.
Abejojantiems, ar ši dėžė saugi, pateikiami šie faktai: ši stiklo konstrukcija yra pakabinta ir dar pritvirtinta šešiose vietose, penkios dėžės sienos pagamintos iš 3,6 cm storio stiklo, kuris gali atlaikyti temperatūros pokyčius nuo -40°C iki +20°C ir vėją iki 200 km/h bei išlaiko iki 1500 kg svorį. Tad visiškai nevertėjo baimintis, kad stiklas įskils, kai nusifotografuoti ant jo sugužėjome visi keturi.
Užtektinai prisižiūrėję vaizdų iš aukštybių, keliavome žemyn prie kito neįtikėtino gamtos kūrinio – ledyno, pavadinto ledo jūra (Mer de Glace) ir urvų, bet apie tai papasakosime kitame straipsnyje.