Į bonsai parodą šiemet atvyko dalyviai iš Brazilijos, Pietų Korėjos, Italijos, Portugalijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, kurie atvežė daugiau kaip 100 bonsai medelių.
"Paroda labai pavyko, atvyko daug šalių. Medžiai atskrido net iš Kinijos ir Meksikos. Taip pat Europos bonsai meistrai atvežė tikrai įspūdingus medžius, taip kad paroda per tiek metų pakilo visa galva aukščiau. Į Lietuvą atvyko vieni geriausių pasaulyje meistrų – Salvatore Liporace, Mauro Stenberger, kurie pabrėžė, kad ši paroda tikrai yra įspūdinga ir džiaugėsi, kad Lietuvoje per tokį trumpą laiką parodos pasiekė tikrai aukštą lygį. Galvojau, kad medžių truks, nes dažniausiai meistrai atveža po 3-5 medžius, o šįkart atvežė po 10, tai trūko vietos. Turėjau pusę savo medžių išvežti namo, nes labai svarbu, kad žmonės, kurie sukorė tokį ilgą kelią, galėtų parodyti savo kūrinius",- šypsojosi parodos organizatorius Kęstutis Ptakauskas.
Garsūs pasaulio bonsistai ne tik atvežė į parodą savo medžius, tačiau ir pradėjo vesti praktinius medelių formavimo seminarus. Anot K.Ptakausko, tai puiki proga parodos lankytojams bei landšafto specialistams susipažinti su medžių formavimo technika, kurią vėliau galės pritaikyti savo praktikoje. Bonsų formavimo pamokos vyks visomis parodos dienomis.
Ypatingi bonsai parodos svečiai - Lietuvoje pirmą kartą pristatomi japoniški karpiai – Nishikigoi, dar vadinami šilkiniais, briliantiniais. Jie atkeliavo į Lietuvą iš Japonijos ir įsikūrė improvizuotame tvenkinėlyje šalia bonsų
Į parodą atvyko ir japonų karpių augintojai, kurie šeštadienį ir sekmadienį skaitys paskaitas apie šių žuvų auginimą - kaip prižiūrėti, kaip integruoti į savo namų buitį.
„Gal kas galvoja, kad tai yra tiesiog paprastos žuvys, tačiau jos yra prijaukinamos ir tampa tikrais naminiais augintiniais,- šypsosi K. Ptakauskas. - Pripratusios prie žmogaus jos tampa „rankinėmis“, pažįsta savo šeimininką, jas galima glostyti, kalbinti, maitinti iš rankų“.
Parodą iškilmingai atidarė Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi, į parodą atvežusi didelę kaligrafijos ekspoziciją ir nemažą japoniškų ritinėlių - kakejiku kolekciją.
Parodos atidarymo šventę papuošė ekstravagantiškosios japonų džiazo pianistės Keiko Borjeson pasirodymas.
Floristė Laima Vanagienė demonstravo ikebanos kūrimą žingsnis po žingsnio.
„Parodą lanko labai daug žmonių, negirdžiu ir blogų atsiliepimų – matyt, žmonės jau suprato, kas yra bonsai, kaip su jais meistrai elgiasi. Paroda nemokama, tad Alytaus miesto gyventojai ir svečiai turi tikrai gerą progą pamatyti įspūdingą renginį. Nors manau, kad kai žmogus susimoka nors kažkiek pinigų, tai paremia ir tokį renginį, ir atėjęs gali išbūti ilgiau bei pasižiūrėti. Kai produktas nemokamas, žmonės nebūna tiek atidūs ir praeina nelabai įsigilindami. Tačiau tokio lygio parodoms miestas dar nėra pasiruošęs ir nelabai turi tokios aplinkos, kur būtų galima tokias parodas rengti. Būtų labai įspūdinga, jeigu paroda vyktų kažkokiam vienuolyne, rūmuose, tada iš tikro atsiskleistų išskirtinė dvasia",- sakė Kęstutis Ptakauskas.
Renginys, anot organizatoriaus, tikrai įdomus, tačiau nėra iki galo išspręsti kai kurie dalykai. „Anksčiau galvojau, kad reikia plėsti temas, tačiau dabar manau, kad reikia grįžti tik prie bonsai ir suiseki. Nes kai labai daug temų, daug vyksta paskaitų, darosi labai sunku suvaldyti žmones. Mums padeda savanoriai, kurie nėra pasiruošę tokioms parodoms, o samdyti profesionalus nėra už ką. Man pačiam tenka milžiniškas krūvis ir viską sukontroliuoti yra nežmoniškai sunku. Po parodos bus galima padaryti išvadas. Jeigu jie spręsis finansiniai dalykai ir pavyks sutarti su valdžia, tokios parodos Alytuje vyks ir toliau. O jeigu ne – tai laukia du dideli renginiai 2015 m. ir 2016 m. Vilniuje – tai Europos bonsai kongresas ir Pasaulio bonsai kongresas, į kurį žada atvykti net 100 pasaulio šalių“,- sakė K.Ptakauskas.
Tarptautiniame menų festivalyje dalyvavo tautodailininkai ir amatininkai daugiau kaip iš 15 šalių. Čia atvyko medžio drožėjai, kalviai, audėjai, puodžiai, tekstilės meistrai, pynėjai iš vytelių ir kitų amatų meistrai iš Suvalkų (Lenkija), Lėciaus (Giżycko, Lenkija), Opolės (Lenkija), Petrozavodsko (Karelijos Respublika), Nestvedo (Danija), Smurgainių (Baltarusija), kurie ne tik demonstravo savo darbus, bet ir kvietė festivalio lankytojus pačius išbandyti vieno ar kito amato subtilumus. Patikusius amatininkų darbus buvo galima įsigyti. Pasaulio menų festivalyje taip pat buvo eksponuojamos Suvalkų (Lenkija) ir Smurgainių (Batarusija) keramikos darbai, siuvinėjimo kryželiu, dailės ir fotografijos parodos.